Vaikas nenori rengtis. Ką daryti?

Tėveliams, kurie niekad nesusidūrė su tokiomis problemomis, labai pasisekė. Aprengti, nurengti ir perrengti vaikutį tenka ne po vieną kartą per dieną, o jeigu jis dar nelabai tuo džiaugiasi, gali užvirti tikras mūšis. Dažniausiai kariauti pradedama apie 2–5 gyvenimo metus.

Vėliau ši problema jau ne tokia aktuali. O ką daryti, kol mažylis dar neišaugo? Pasistenkime išsiaiškinti, kodėl vaikai nemėgsta persirenginėjimų, kaip palengvinti šį procesą ir kokių priemonių imtis, jeigu situacija tampa komplikuota.

Kas kaltas?

Labai dažnai nenoras rengtis atspindi kokį nors kitą globalų su vaiku vykstantį procesą, t. y. 3 metukų amžiaus krizę. Šiuo periodu kyla poreikis viską daryti pačiam, nenorima priimti kitų pagalbos.

Dėl šios priežasties vaikutis gali priešintis, neleisti, kad jį kas nors rengtų. Nepadės net tėvelių nuogąstavimai, kad vaikutis dar ko nors nemoka – jis aktyviai priešinsis ir atstums pagalbą. Atkreipk dėmesį, ar šis užsispyrimas nepasireiškia ir kitose srityse. Jeigu taip, teks pagalvoti, kaip su vaiku bendrauti toliau, nes problema slypi tikrai ne rūbuose.

Leisk rinktis

Kad rengimasis būtų paprastesnis, leisk vaikučiui pasirinkti drabužius:

• Mažylis turi turėti bent dvi kepures, dvi poras pirštinių ir t. t. Kitaip tariant, kad būtų iš ko rinktis.
• Paslėpk visus nesezoninius rūbus, kad vaikui nekiltų pagundos žiemą apsivilkti vasariškos striukytės, apsiauti netinkamos avalynės ir pan.

Stenkis, kad prašymas apsirengti skambėtų ne kaip pageidavimas („užsidėkime kepurytę“), o kaip klausimas. Palik pasirinkimo galimybę: „Kokią kepurytę šiandien norėtum užsidėti? Raudoną ar žalią?“ Kai klausimas suformuluotas šitaip, trauktis nėra kur.

Stebuklingas sąrašėlis

Labai dažnai problemų galima išvengti, jeigu vaikui nuolat primenama, kokius rūbus būtina apsivilkti einant į lauką. Juk kaprizų neretai kyla dėl to, kad vaikučio psichika dar nesugeba įsiminti ir greitai atgaminti, ką ir kokia tvarka reikia rengtis.

Dėl šios priežasties labai naudinga su vaikučiu pasidaryti „atmintinę“: ant didelio popieriaus lapo prilipinkite kiekvieną aprangos elementą, kurį turi dėvėti vaikutis. Visų pirma, tai padės suformuoti asociacijų grandinėlę: juk ši tema gali būti ne tik nuobodi ir nyki, bet ir linksma, įdomi, patraukli. Antra – tau nebereikės kiekvieną kartą kartoti mažyliui, ką ir po ko reikia rengtis – jis pats tai matys. Pakabink plakatą toje pačioje vietoje, kur guli vaiko rūbeliai.

Neverta leistis į dialogą

Labai dažnai tėveliai nepasimoko iš savo klaidų, nuolat jas kartoja, pavyzdžiui: ima įkalbinėti vaikutį, aiškinti, įrodinėti, įtikinėti, nors iš tikrųjų reikia tiesiog veikti. Įsivaizduok situaciją: iš parduotuvės išeina mama su sūneliu. Ji bando uždėti kepurę. Toliau – štai toks dialogas:

-         Viduk, reikia užsidėti kepurytę.
-         Nenoriu!
-         Negalima bėgioti be kepurės, ausys nušals.
-         Nenoriuuuu!
-         Viduk, na būk gerutis, užsidėk, lauke šalta...
-         NENORIU!

Tokioje situacijoje reikėtų suktis kitaip: „Viduk, užsidėsi kepuraitę pats, ar uždėti man? Leisk, padėsiu.“ Reiktų pridurti, kad tai padės tik tuo atveju, jeigu vaikas atsisako rengtis iš principo. Jeigu vis dėlto jis to nenori daryti pats, o prašo, kad jį aprengtum, padėti neskubėk.

Auksinė taisyklė

Niekada nedaryk už vaiko to, ką jis sugeba ir pats. Jeigu tikrai žinai, kad jis moka užsisegti sagutes ar apsiauti kelnes, tegul tai ir daro. Jei ir toliau jį rengsi, greičiausiai problemų kils dar daugiau. Mažylis ims dvejoti: rengtis pačiam ar ne. Jis verks, ožiuosis, bandys tavimi manipuliuoti, jei įsitikins, kad tai tave privers jį aprengti. Neslopink vaiko savarankiškumo – vos tik atžala ko nors išmoksta, nepamiršk pagirti.

Jeigu problema jau yra, išsirink porą ar trejetą laisvų dienų, kai niekur nereikia skubėti, ir metodiškai versk, kad vaikas apsirengtų pats. Žinoma, noras padėti greičiausiai bus labai stiprus, bet jei viskas pavyks, kitus kartus apsirengti bus daug lengviau. Dviejų ar trijų dienų turėtų užtekti „perauklėti“ vaiką taip, kad jis taptų savarankiškesnis.

Kaip išvengti vaiko kaprizų?

Jeigu mokysi vaiką savarankiškumo nuo pat mažens, tą padaryti bus daug lengviau. Kiekvieną kartą, kai rengi vaikutį, komentuok savo veiksmus, rodyk, kaip reikia užsidėti kepurę, apsiauti batus. Renkis ir pati, aiškink, ką ir kaip darai. Palaikyk bet kokią mažylio iniciatyvą ir norą tau padėti.

Būtų labai gerai, jei priebutyje stovėtų vaikiška kėdutė, kur atžala galėtų atsisėsti ir patogiai apsiauti kelnes ar batukus. Renkite kartu žaisliukus, juk žaidimas – tai pats geriausias būdas išmokyti ko nors nauja. Jeigu tai darysite nuolat, labai tikėtina, kad minėtų problemų nekils niekada.

Aktyvusis klausymasis

Išmėgink šią puikią techniką. Jei vaikas nenori ko nors vilktis, išsakyk tai, kas su juo vyksta šiuo metu: „Tu pyksti, nes reikia rengtis“. „Tu nenori šitos kepurės ir esi įsižeidęs, kad verčiu ją dėtis.“ Labai dažnai mažylis nenori kurio nors drabužio dėl konkrečios priežasties (nepatogu, jam negražu, duria ir pan.), tačiau jis nežino, kaip apie tai pasakyti. Dėl šios priežasties aktyvus klausymasis gali pasitarnauti kaip būdas pradėti dialogą – tereikia daryti pauzes, kad vaikas galėtų įsiterpti ir pasisakyti.

Kas rengs?

Pastebėtina, kad labai dažnai su vienu iš tėvelių vaikutis apsirengia be jokių problemų, o su kitu – nieko neišeina. Ką daryti, jeigu „sėkmingasis“ tėvelis arba mamytė ne visada gali būti šalia? Atkreipk dėmesį į savo ir vyro elgesio skirtumus. Paprastai lengviau su mažyliu susidoroja tas, kuris mažiau įkalbinėja, ne klausinėja, o ramiai siekia savo tikslo.

Tenka sau pripažinti, kad idealių tėvų nebūna – tik taip galima pamatyti savo klaidas ir išmokti ko nors nauja.