Kūdikis pradėjo kandžiotis: ką daryti? (7)

Pirmą kartą pasireiškęs kūdikio noras kandžiotis gali išgąsdinti tėvus, tačiau nerimauti nereikia - tai normalus etapas, būdingas bene visiems mažyliams.

Kada kūdikiai pradeda kandžiotis?

Įprastai kūdikiai ima kandžiotis, pradėjus dygti pirmiesiems dantukams, t.y. 5-7 mėnesių amžiaus. Visko kandžiojimas, o taip pat ir paraudusios dantenos, pagausėjęs seilėtekis, irzlumas, suprastėjęs miegas yra pagrindiniai dantukų dygimo požymiai.

Tokio amžiaus kūdikiai kandžiojasi ne tik dėl dantų dygimo sukeliamo diskomforto, bet ir tyrinėdami pasaulį, tikrindami priežasties ir pasekmės sąsają, viską kišdamiesi į burną ir tokiu būdu tobulindami judesius ranka-burna.

Kodėl kūdikis kanda?

• Kalasi dantukai. Pagrindinė kandžiojimosi priežastis yra dantukų augimas ir dėl to kylantis diskomfortas - besikandžiodamas kūdikis siekia pasikasyti niežtinčias dantenas.
• Aplinkos tyrinėjimas. Kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus labai didelę dalį informacijos apie juos supantį pasaulį gauna būtent per burną - čiulpdami, kandžiodami, kramtydami, laižydami kūdikiai ne tik junta skonį, bet ir susipažįsta su įvairių daiktų tekstūra, temperatūra, svoriu ir pan.
• Ribų tikrinimas. Suaugę žmonės puikiai žino, kad negalima kandžioti ar kitaip sukelti skausmo, tačiau kūdikis dar nesupranta, kokie tarpusavio bendravimo būdai yra leidžiami, o kurie yra užribyje.
• Bandymas atkreipti jūsų dėmesį. Kūdikis siekia įvairiais būdais atkreipti tėvų dėmesį, o aptikęs itin veiksmingą metodą gali bandyti jį taikyti nuolat.
• Nuovargis, irzlumas, pyktis. Vyresni kūdikiai ir maži vaikai įvairias neigiamas emocijas, nuovargį, prastą savijautą gali išreikšti destruktyviu elgesiu: įkandimais, žnaibymu, plaukų pešimu, daiktų laužymu, savęs žalojimu (pvz., trankant galvytę) ir pan.

Ką daryti, jeigu kūdikis kandžiojasi?

• Reaguokite ramiai. Pasistenkite garsiai nesuklykti, nerodyti išraiškingų mimikų, nekelti balso ir pan., nes audringa reakcija mažyliui gali pasirodyti įdomi ir jis gali pamėginti vėl ją sukelti kąsdamas.
• Nesijuokite, nesišypsokite. Pirmieji kūdikiški įkandimai gali atrodyti mieli ar juokingi, tačiau nesijuokite ir nesišypsokite, nes tai siunčia klaidinančią žinutę - tėveliams linksma, elgiuosi gerai, kąsiu dar!
• Paaiškinkite kūdikiui suprantama kalba. Jūsų žodžiai ir veiksmai turi būti kuo paprastesni. Pavyzdžiui, pasakykite tiesiog „Ne!“ arba „Oi!“, „Kąsti negalima“ arba „Mamytei skauda“.
• Parodykite nepritarimą veiksmais. Parodykite savo nepritarimą trumpam atsitraukdami nuo mažylio. Jeigu mažylis kanda kam nors kitam, nepaimkite kūdikio – geriau parodykite dėmesį tam asmeniui, kuriam jis įkando.
• Parodykite kūdikiui, ką kandžioti galima. Norėdami pakeisti negatyvų kūdikio elgesį, pasiūlykite jam pozityvią alternatyvą. Neleiskite kūdikiui kąsti jums, tačiau pasiūlykite kandžioti kramtuką, žaisliuką, atvėsintą merliuką ar graužti džiūvėsėlį, riestainiuką.
• Būkite nuoseklūs. Tegu mažylis supranta, kad kąsti visada yra blogai, net jeigu jis daro tai žaisdamas.
• Užtikrinkite vaiko poreikius. Kūdikio dienotvarkę sudėliokite taip, kad mažylis nepervargtų, negautų pernelyg daug stimuliacijos, pakankamai išsimiegotų, būtų sotus, sausas ir švarus. Gera vaiko savijauta ženkliai sumažina destruktyvų elgesį.
• Nekąskite atgal! Niekada nekąskite kūdikiui atgal, siekdami parodyti, kad įkandimas sukelia skausmą. Visų pirma, tėvai neturėtų sąmoningai ir tyčia kelti skausmo savo vaikui. Antra, kūdikis mokosi iš jūsų ir gali pradėti tokį elgesį mėgdžioti.

Kada kūdikis baigs kandžiotis?

Įprastai kūdikiai aktyviausiai kandžiojasi pradėjus dygti pirmiesiems dantukams, ypač, jeigu jų dygimas intensyvus ir vienu metu dygsta keli dantys. Sulaukus pirmojo gimtadienio kandžiojimasis turėtų nuslopti, nes dygstantys dantukai nebevargina (arba vargina mažiau), o sąmoningesnis vaikas jau ima suprasti gražaus elgesio taisykles.

Vaikui augant jis gali ir vėl pradėti kandžiotis, šis įprotis neretai vėl „išlenda“ sulaukus maždaug 2-ejų metų. Šiame gyvenimo etape kandžiojimąsi galima paaiškinti vadinamąja 2-ejų metukų krize. Ji pasireiškia užsispyrimu, impulsyvumu, emocingumu, ribų tikrinimu ir kt. Destruktyvus elgesys, pvz., kandžiojimasis, daiktų mėtymas, laužymas ir pan. taip pat dažnas. Vaikui augant 2-ejų metukų krizei būdingas elgesys slopsta, tad ir kandžiojimasis turėtų baigtis apie 3-4-uosius metus.