TVVaiko kalbos raida: 5 dažniausios tėvų klaidos
Anna Kraynova | Shutterstock.com
Sklandi kalba yra labai svarbi vaiko raidos dalis. Ji siejama su geresniais pasiekimais ugdymo įstaigoje, gebėjimu sukurti stipresnius socialinius ryšius, didesne saviverte, geresne emocine saviraiška ir probleminio elgesio sumažėjimu.
Suprantama, visi tėvai nori, kad jų vaikai kuo anksčiau prabiltų ir kuo sklandžiau kalbėtų, tačiau kartais nė nepastebėdami darome kalbos raidą lėtinančias klaidas.
1. Nepakankamas bendravimas su vaiku
Specialistų teigimu, geriausias būdas lavinti kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbą yra bendravimas su suaugusiais. Tėvams labai svarbu nuo pat kūdikystės kuo daugiau kalbėti su vaiku. Pavyzdžiui, pasakoti, ką darote ar matote, atsakyti į kūdikio gugavimą, garsiai skaityti knygeles, įvardinti rodomus paveiksliukus ar daiktus.
Plačiau skaitykite:
Vaikui augant ir pradėjus kalbėti, reikėtų leisti ir raginti jį tai daryti. Labai dažna tėvų daroma klaida yra per greita reakcija ir vaiko poreikių numatymas. Pavyzdžiui, tėvai supranta, kad vaikas nori vandens ir dar prieš jam spėjus paprašyti (ar bent pabandyti tai padaryti), iškart paduoda jam gertuvę. Tokiu atveju vaikas praranda motyvaciją išreikšti savo poreikius žodžiais.
2. Perteklinis skaitmeninių technologijų naudojimas
Logopedai, raidos ir kiti specialistai vienbalsiai tvirtina, kad perteklinis skaitmeninių technologijų naudojimas vaikams yra žalingas. Amerikos pediatrijos akademija 18–24 mėn. vaikams apsiritai pataria neleisti naudotis ekranais, išskyrus vaizdo pokalbius, o 2–5 m. amžiaus vaikai prie ekranų kasdien turėtų praleisti ne daugiau nei 1 val.
Mokslininkai, aptardami tyrimo rezultatus, pateikia tokią informaciją: vaikams, kurie prie ekranų kasdien praleisdavo ≤ 3 val., vėlavo kalbinė raida, jie negebėjo ilgiau sutelkti dėmesio, o vaikams, kurie prie ekranų kasdien būdavo po ≥ 3 val., vėlavo ir kalbinė raida, ir nustatytas dėmesio sutrikimas, o 2/3 vaikų – ir hiperaktyvumas.
Pastaruoju metu pradedama kalbėti net apie vadinamąjį ekranų autizmą. Tai dar pakankamai nauja sąvoka, kuria apibūdinamas reiškinys, kai neurotipiškiems vaikams dėl perteklinio ir/ar perdėm ankstyvo ekranų naudojimo pasireiškia autizmui būdingi bruožai.
Plačiau skaitykite:
3. „Vaikiškos“ kalbos, netaisyklingų ir mažybinių žodžių vartojimas
„Vaikiška“ kalba, šveplavimas, išgalvoti žodeliai, netaisyklingai tariami žodžiai ar mažybinės jų formos skamba mielai, tačiau nuolat juos kartojantys suaugusieji šiuos žodžius normalizuoja ir įtvirtina vaiko kalboje. Taisyklingos kalbos negirdintis vaikas praranda galimybę jos išmokti.
Tėvai turėtų atsikratyti įpročio kartu su vaikais švepluoti ar kalbėti netaisyklingai.
Tačiau netaisyklingai kalbančio vaiko barti ar pulti aktyviai taisyti nereikėtų, pakaks jo sakomus žodžius „persakyti“ taisyklingai. Pavyzdžiui, jeigu vaikas prašo čiulptuko, kurį vadina „tiūtia“, paprasčiausiai pakartokite: „Nori čiulptuko? Štai, imk čiulptuką“.
4. Per didelis spaudimas kalbėti taisyklingai
Geriausių rezultatų pasieksite, jeigu ne griežtai reikalausite kalbėti taisyklingai ir nuolat taisysite vaiką, o tiesiog suteiksite jam galimybę kuo dažniau girdėti gražią, sklandžią kalbą bei motyvuosite kalbėti taip pat.
Pavyzdžiui, jeigu vaikas sako „tatunis“ vietoje „traukinys“, paprasčiausiai pasakykite taisyklingą žodį: „Taip, tai traukinys“. Tokiu būdu pasieksite geresnių rezultatų, nei griežtumu ir negatyviu klaidos prabrėžimu. Pavyzdžiui, liepdami „Ne, neteisingai, sakyk, „traukinys“ jautresnį vaiką galite sugniuždyti ir jis paprasčiausiai ims vengti vartoti žodžius, kuriuos jam sunkiau sekasi ištarti ar kurių taisyklingos formos jis nežino.
5. Vengimas kreiptis į specialistus
Įvairios kalbinės klaidos (pavyzdžiui, garsų „m“ ir „n“ painiojimas), negebėjimas taisyklingai ištarti kai kurių garsų (pavyzdžiui, raidės „r“) ir kt. yra būdinga mažiems vaikams.
Tačiau pasikonsultuoti su specialistais reikėtų, jeigu:
- Kūdikis iki 1 m. visai nereaguoja į garsus, savo vardą; nebando guguoti ir/ar gugavimu ar kitais garsais „nekalba“ su jį kalbinančiais suaugusiais; artėjant 1-erių metų gimtadieniui nepradeda sakyti paprastų skiemenų (pavyzdžiui, ma, ba, da); nerodo prasmingų gestų (pavyzdžiui, nemojuoja atsisveikinant);
- 1 - 1,5 m. vaikas nesako kelių net ir paprastų žodelių (pavyzdžiui, „mama“, „ate“, „katė“); savo poreikius, emocijas reiškia išimtinai gestais ir nebando jų reikšti garsais bei žodžiais; nesupranta ir nevykdo net paprastų paliepimų (pavyzdžiui, „paduok puodelį“, „sėsk ant kėdės“);
- 2 - 3 m. vaikas nedėlioja net ir nesudėtingų, trumpų sakinių (pavyzdžiui, „noriu gerti“, „einam namo“); vaiko žodynas skurdus ir naujais žodžiais pildosi labai lėtai;
- 3 m. ir vyresnis vaikas nesugeba savęs išreikšti kalbėdamas; kalba labai neaiškiai (kalbą sunku suprasti net tėvams); tebevartoja daug „savo“ žodžių; daro daug klaidų artikuliuodamas.
Jeigu įtariate, kad vaiko kalba vėluoja, vertėtų nelaukti, kol vaikas „praaugs“ ir nedelsiant kreiptis į specialistus - kuo anksčiau pradėsite tikslingai dirbti su vaiku, tuo greičiau ir geresnių rezultatų pavyks pasiekti.
