Vaiko kalbos raida: 6–12 mėn. (28)

Kaip kūdikis reaguoja į garsus?

Tokio amžiaus mažylis pasisuka garso link, klausosi, kai jam kalbi, jį sudomina muzika ir dainelės (tiesa, neilgam).

Ką kūdikis supranta?

6 mėnesių amžiaus kūdikiai ima suprasti paprastus kasdien girdimus žodžius, daugiausia daiktavardžius, pavyzdžiui „katytė“, „pienukas“, „namas“, „nu-nu“, atpažįsta savo vardą.

Taip pat pradeda reaguoti į paprastus klausimus ar paliepimus, ypač jei papildai juos gestais ir balso intonacija.

Beje, kol vaikas išmoks gerai kalbėti, gestai jam bus svarbi bendravimo dalis. Kai kurie specialistai netgi skatina išnaudoti gestų kalbos teikiamus privalumus )

Kaip kūdikis kalba?

Pamažu, jo čiauškėjimas taps vis įvairesnis, vaiko kalboje atsiras ne tik paprasti, dviejų vienodų skiemenukų junginiai (ma-ma, ba-ba), bet ir ilgesni, skirtingų skiemenukų junginiai (ma-pa, ba-pa), o dar vėliau – vienskiemenių, dviskiemenių ir daugiaskiemenių garsų junginiai.

Bendraudamas, jis ims naudoti nusižiūrėtus nuo jūsų gestus („atia“, „bučkis“, „taip“). Apie pirmąjį gimtadienį vaikas jau ištars pirmuosius savo tikrus žodžius: greičiausiai tai bus asmenų, paprastų veiksmų ar daiktų pavadinimai – „mama“, „tėtė“, „alio“, „atia“.

Tiesa, žodžiai gali būti tariami savitai, nukandant žodžio pradžią (ar pabaigą) arba vienus garsus pakeičiant kitais. Pavyzdžiui, „mama“ gali skambėti kaip „ma“, o „alio“ kaip „ajo“.

Tokių žodžių sulaukus pirmojo gimtadienio būna nuo vieno-dviejų iki 10-ties, tačiau spėjama, kad kūdikis supranta apie 5 kartus daugiau žodžių, nei jau moka (ar bando) pasakyti.

Kaip paskatinti kūdikio kalbos raidą?

Pasakokite vaikui, ką veikiate: kai valgote, ruošiatės miegoti, einate maudytis. Įvardinkite vaikui šiuos veiksmus (gerti, miegoti) ir kasdien matomus daiktus, asmenis (kėdė, sesė, puodukas, katė, vanduo).

Stenkitės naudoti kuo paprastesnius, trumpesnius žodžius ir kalbėti paprastais sakiniais, jei reikia, naudokite „vaikišką“ kalbą.

Tačiau nepersistenkite. Pavyzdžiui, nevadinkite katės „miau-miau“, nes dauguma vaikų „katė“, „katytė“ yra gana lengvai „įkandami“ žodžiai. Šiuo atveju geriau iškart paaiškinti, ką katytė „sako“  („Katytė sako „miau“). Naudokite gestus ir papildykite jais žodžius: „atia“, „ku-ku“, „taip“, „nu-nu-nu“, „tyliai“, „taip“.

Stebėkite vaiką ir bandykite suprasti jo pirmuosius bandymus tarti žodžius. Pavyzdžiui, jei vaikas rodo į puodelį ir sako „po“, parodykite, kad jį suprantate: „Taip, čia puodelis“, „Puodelis? Duoti tau puodelį?“ Tai, kad jo pastangos kalbėti neina perniek, bus vaikui didžiausias paskatinimas!

Kada sunerimti dėl vaiko kalbos raidos?

Jei vaikas nepradeda veblenti skiemenukų su priebalsiais, nebando kalbėti „savo kalba“, jei nesupranta paprastų nurodymų (pavyzdžiu „ne“, „negalima“), jei nenaudoja gestų, kuriuos dažnai naudoja jūsų šeima („atia“, bučkis ir panašiai).