Kūdikių gestų kalba: kaip jos išmokyti? (11)

Kūdikiui pravirkus, tėvams labai sunku nuspėti, ko jis nori. Gal mažylis alkanas, nori miego, gal šlapios jo sauskelnės, o galbūt kamuoja nuobodulys ir vaikelis tiesiog nori, kad kažkas jį paimtų ant rankų? Toks „nesusikalbėjimas“ sudėtingas gali atrodyti ne tik tėvams, bet ir pačiam kūdikiui, kuris stengiasi iš visų jėgų, bet negali perduoti žinutės.

Tad specialiai tam sukurta kūdikių gestų kalba, padedanti įveikti bendravimo su kalbėti dar nemokančiu kūdikiu spragas. Kas tai yra, kokia gestų kalbos kūdikiams nauda, kada ir kaip mažylį jos išmokyti?

Kas yra kūdikių gestų kalba?

Idėja apie gestų kalbos pritaikymą kūdikiams gimė prieš maždaug 200 metų, kai lingvistas Viljamas Dvaitas Vitnis pradėjo analizuoti, kokios naudos šeimos galėtų gauti vartodamos kūdikių gestų kalbą. Tačiau tik XXI a. pradžioje kūdikių gestų kalbos pradėta mokyti per seminarus, išleista daugiau knygų šia tema ir t. t.

Kūdikių gestų kalba – tai paprasi rankų gestai ir judesiai, atitinkantys įprastus žodžius, kuriuos kasdien vartojame bendraudami su kūdikiu.

Kartais tėvai mano, kad gestų kalba padeda pagerinti bendravimą tarp klausos problemų turinčio kūdikio ir tėvų, tačiau iš tiesų ji universali ir puikiai tinka, kai ir mažylis, ir tėvai puikiai girdi.

Dalis kūdikių gestų kalbos elementų sutampa su oficialia kurčiųjų bendruomenės vartojama gestų kalba, tačiau kartais kuriami unikalūs gestai. Oficiali kurčiųjų vartojama kalba yra kur kas sudėtingesnė, turi tam tikrą gramatiką ir net sakinių struktūrą.

Kodėl verta kūdikį mokyti gestų kalbos?

Manoma, kad kūdikių gestų kalba gali suteikti nemažai privalumų. Gebėjimas suprasti, ko nori dar nekalbantis kūdikis, galimybė kūdikiui perduoti informaciją be garsų ar žodžių gali padėti puoselėti tarpusavio santykius.

Dažniausiai įvardijami šie kūdikių gestų kalbos privalumai:

• Įgalina kūdikio gebėjimą bendrauti dar prieš jam pradedant kalbėti;
• Kyla mažiau pykčio priepuolių, nes kūdikis gali lengviau perduoti žinutę;
• Mažesnis tėvų nusivylimas, nes galite suprasti, ko kūdikis nori ar tuo metu jam reikia;
• Stiprina kūdikio kognityvinius įgūdžius;
• Stiprina kūdikio ir tėvų ryšį.

Ar kūdikių gestų kalba gali pagerinti ir kalbinę raidą?

Kai kurie specialistai yra įsitikinę, kad kūdikių gestų kalba gali padėti sėkmingai mokytis įprastos gimtosios kalbos.

IX-ojo praeito amžiaus dešimtmečio pabaigoje buvo ištirta, kad kūdikiai, kurie vartojo gestų kalbą, iš tiesų verbalinius įgūdžius išsiugdė greičiau, nei gestų kalba „nekalbėję“ mažyliai. Vėlesniame tyrime, kuriame dalyvavo 8-mečiai, nustatyta, kad kūdikystėje vartojusių gestų kalbą vaikų intelekto koeficiento testų rezultatai buvo geresni nei vaikų, kūdikystėje nemokėjusių gestų kalbos.

Tiesa, dalies kitų tyrimų rezultatai yra prieštaringi: juose neatskleista jokių reikšmingų ar ilgalaikių skirtumų tarp vaikų, kurie mokėsi gestų kalbos, ir tarp jos nesimokiusiųjų. Taigi, kartais nauda laikoma tik teorine.

Kūdikių gestų kalbos mokymo naudą plačiai įvertino logopedė Shira Fogel, vedanti gestų kalbos pamokėles. Jos dukra pirmąjį gestą (reiškiantį „pienas“) parodė būdama 5,5 mėn., pirmojo gimtadienio sulaukusi mergaitė jau mokėjo daugiau nei 100 gestų, o 1,5 metų jau kalbėjo sakiniais.

Įvairios organizacijos, įskaitant Amerikos pediatrijos akademiją, pritaria kūdikių gestų kalbos vartojimui bei teigia, kad ji gali padėti panaikinti bendravimo spragas.

Ar kūdikių gestų kalba turi trūkumų?

Jei kūdikio pirmoji kalba - gestų, daugelis tėvų natūraliai pradeda svarstyti, ar dėl gestų kalbos nevėluoja įprasta kalbinė raida. Specialistų atsakymas – ne. Jei kūdikis vystosi normaliai, gestų kalba tik papildo mokymąsi ir suteikia unikalų būdą saviraiškai.

Tačiau jei įtariate, kad kūdikis gali turėti klausos sutrikimų (net jei jie ir nebuvo diagnozuoti), vien gestų kalba nepasikliaukite kaip vieninteliu galimu sprendimu. Savo būgštavimus išsakykite pediatrui, paprašykite siuntimo apsilankyti pas gydytojus audiologus ir kitus specialistus, galinčius atlikti išsamius klausos tyrimus.

Kada ir kaip kūdikius pradėti mokyti gestų kalbos?

Jei nusprendėte kūdikį mokyti gestų kalbos, kils klausimas, kada geriausia pradėti tai daryti. Taigi, tinkamiausias laikas – 4–6 mėn. Tyrimų duomenimis, tokio amžiaus kūdikių neverbalinės komunikacijos sistema – pakankamai brandi, 4 mėn. kūdikiai po truputį pradeda suprasti priežasties-pasekmės ryšius, o jų rankų motorika vystosi kur kas greičiau nei kalba.

O gestų kalbos mokymo būdų yra ne vienas. Tačiau paprasčiausias ir dažniausiai praktikuojamas – garsiai ištariamas koks nors žodis, pavyzdžiui, „pienas“, tuo pat metu rodomas šį žodį atitinkantis gestas, o tada kūdikiui duodama gerti pieno. Rodant gestą, labai svarbu įvardyti tą žodį: tai vadinama verbaliniu pastiprinimu.

Taip pat labai svarbus ir nuoseklumas: iš vienkartinių bandymų naudos tikėtis neverta. Taigi, naudokite gestus kasdien, kad kūdikis juos suprastų. Ir nors mažylis iki 6–9 mėn. veikiausiai nepradės rodyti gestų, tačiau po truputį mokysis susieti žodį, gestą ir konkretų daiktą.

Daugiau naudingos informacijos apie kūdikių gestų kalbą galite sužinoti seminaruose, žiūrėdami vaizdo įrašus, atsisiuntę specialias programėles ar skaitydami knygas šia tematika.

Įprastai pamokose ar seminaruose galite išmokti 30–50 gestų, kurių visiškai užtenka. Pamokėles lankyti ar žiūrėti vaizdo įrašus galima ir kartu su kūdikiu.

Kokių gestų vertėtų išmokyti kūdikį?

Kūdikį galite išmokyti pačių įvairiausių gestų, tačiau, žinoma, dažniausiai mokoma tų žodžių, kurie mažyliui ir jo tėveliams yra patys aktualiausi. Pavyzdžiui, pienas, valgyti, gerti, dar, viskas, skauda, miegoti, mama, tėtis ir pan.

Picture Window | Shutterstock.com