Ką laikyti pirmuoju vaiko žodžiu? (23)

Pirmieji vaikelio ištarti žodžiai tėvams sukelia daug džiaugsmo ir malonių emocijų, tačiau labai dažnai tėvai sudvejoja, kurį būtent žodį laikyti tuo „pačiu pirmiausiu“.

Kuris žodis turėtų būti laikomas pirmuoju, kada galima tikėtis jį išgirsti ir kaip apskritai vystosi kūdikio kalba?

Kada vaikai pradeda kalbėti?

Vaikai pirmuosius žodžius įprastai pradeda tarti nuo ~ 1 metų, tačiau bendrauti jie mokosi ir tam tikrus kalbos raidos etapus įveikia gerokai anksčiau.

Net tuomet, kai vaikelis dar nekalba, tėvai jau aktyviai su juo bendrauja: kalbina, juokiasi, rodo į tam tikrus objektus pirštu ir kitaip gestikuliuoja. Toks bendravimas – labai efektyvus ir dar labiau skatins kalbos raidą.

Pirmieji kūdikių ištariami garsai – kokie jie?

Įdomu tai, kad ne visus garsus kūdikis ištars vienu metu. Vienus jų vaikelis ištars lengviau - pirmiausia išgirsite visas balses ir priebalses b, m, p ir v.

Norėdami paskatinti ankstyvąjį kalbos vystymąsi, mėgdžiokite šiuos kūdikio ištartus garsus.

Dar prieš vaikui tam tikrame kontekste ištariant pirmuosius sąmoningus žodžius tikriausiai pastebėsite, kad kūdikis jau mokosi garsus jungti: taria ba-ba arba va-va.

Atminkite: ne visi mažyliai pradeda kalbėti sulaukę pirmojo gimtadienio, ir tai jokiu būdu nereiškia, kad kalbos raida atsilieka.

Kuris žodis turėtų būti laikomas pirmuoju?

Pirmuoju turėtų būti laikomas žodis, kuris buvo ištartas sąmoningai, nuosekliai ir tinkamame kontekste. Tai rodo, kad šis žodis – ne tik laimingas atsitiktinumas, bet ir jog vaikelis tą žodį sako norėdamas jums perduoti informaciją.

Atminkite, kad kalba yra sudėtinga: reikia išmokti judinti liežuvį, įdarbinti dantis, lūpas ir net žandikaulius. Taigi, besimokydami kalbėti mažyliai darys daug klaidų, tačiau besipraktikuodami pradės kalbėti vis aiškiau.

Nebūtinai taisyklingi žodžiai

Vaikas pirmąjį žodį gali ištarti netaisyklingai – tai visiškai normalu.

Labai dažnai maži vaikai ištaria tik dalį žodžio, pavyzdžiui, „ma“ gali reikšti „mama“, „lė“ – „lėlytė“ ir pan.

Žodžio dalys

Nors gali skambėti sudėtingai, tačiau pirmuoju kūdikio žodžiu gali būti laikoma ir jo ištarto žodžio dalis.

Net jei ištaria tik dalį žodžio, kūdikiai vis tiek stengiasi bendrauti sąmoningai ir prasmingai. Nepriekaištingai tarti žodžius vaikai išmoksta gerokai vėliau

Pavyzdžiui, „nana“ gali reikšti bananą, o „da“ – dar.

Gyvūnų skleidžiami garsai ar aplinkos triukšmas

Pirmuoju žodžiu gali būti laikomas ir „mū“, reiškiantis karvę, ir „vrum vrum“, reiškiantis automobilį. Jei vaikas pamato knygelėje katę ir į ją rodydamas sako „miau“ bei šį žodį vartoja nuosekliai, savarankiškai ir tinkamame kontekste, tuomet jis irgi gali būti laikomas pirmuoju žodeliu.

Šūksniai

Šūksniai (kitaip – šauksminiai žodžiai arba išraiškingi šauksmai) vartojami komentuojant supantį pasaulį. Ištarti sąmoningai ir vartojami nuosekliai, jie taip pat laikytini pirmaisiais vaiko žodžiais.

Pavyzdžiui, jei vaikelis, numetęs maistą iš maitinimo kėdutės, sušunka „oi!“, vėlgi tai – pirmasis žodis, nes tai reiškia nuostabą, kad maistas nukrito. Taip pat jei čiuoždamas čiuožykla vaikas šaukia „vy“ ar „jej“ ar panašius garsus, jis parodo, kad jam smagu, o tai – vėlgi pirmasis žodelis.

Kūdikių ir vaikų gestų kalba

Beje, komunikacijai palengvinti kūdikius ir dar nekalbančius vaikus galima išmokyti gestų kalbos.

Mažylių gestų kalba taip pat gali būti priskiriama žodžiams. Jei vaikas vartoja gestus savarankiškai, tinkamame kontekste, o tą patį žodį gestais pavartojo mažiausiai kelis kartus, vėlgi net ir toks gestas gali atstoti pirmąjį ištartą žodį.

Beje, gestai taip pat nebūtinai bus idealūs: smulkioji motorika pirmaisiais gyvenimo metais analogiškai dar tik vystosi.

Dažniausi pirmieji vaikų žodžiai

Tėvai labai dažnai dalijasi, kokius pirmuosius žodžius ištarė jų vaikai, taigi, galima sudaryti dažniausių 10-uką:

1. Mama;
2. Tete (tėtis); 
3. Baba (močiutė);
4. Au-au (šuo);
5. Miau (katė);
6. Lia-lia (vaikas arba lėlė, kartais – daina arba muzika);
7. Niam-niam, am-am (valgyti);
8. Ne;
9. Da (dar);
10. Ate (iki pasimatymo).

Ką daryti, jei vaikas niekaip nepradeda kalbėti?

Pasidomėkite vaiko kalbos raidos etapais. Kartais tėvai tikrai pernelyg skuba ir skubina mažylį, o kartais jau gali prireikti profesionalios pagalbos.

Tad pirmiausia susipažinkite su šia informacija:

• Vaiko kalbos raida: 0–6 mėn.
• Vaiko kalbos raida: 6–12 mėn.
• Vaiko kalbos raida: 1–2 metai
• Vaiko kalbos raida: 2–3 metai
• Vaiko kalbos raida: 4–5 metai

Jeigu įtariate, kad vaiko kalbos raida vėluoja, vertėtų pasitarti, visų pirma, su šeimos gydytoju, o taip pat:

• Patikrinkite vaiko klausą. Klausa yra labai svarbi šnekamosios kalbos raidai. Net jei manote, kad vaikas gerai girdi, vis dėlto jei tik kyla menkiausių įtarimų, geriau pasitikrinti.
• Kreipkitės į logopedą ar kitus specialistus. Logopedo paslaugos dažniausiai yra nemokamos ir, kaip pastebi tėvai, teigiami rezultatai pradėjus lankytis konsultacijose pastebimi gana greitai.
• Skatinkite kalbos vystymąsi. Kasdien vaikui skaitykite knygeles, pasakokite istorijas, dainuokite daineles, užduokite jam klausimus, kalbos mokykitės žaisdami vaidmenų žaidimus ir t. t. Kuo daugiau bendrausite, tuo greičiau vaikas tobulės.