TVVaiko kalbos raida: 1-2 metai (399)
Ką 1-2 metukų vaikas girdi ir į ką įsiklauso?
Tokio amžiaus mažylio klausa išlavėjusi tiek, kad jis jau atpažįsta nesudėtingą melodiją ar ritmą. Turintys gerą klausą, muzikai gabūs vaikai gali bandyti kartu paniūniuoti melodiją ar atkartoti ritmą. Ilgoms pasakoms laikas dar neatėjo, tačiau vaikas jau gali kelioms minutėms sutelkti dėmesį į skaitomą knygelę.
Ką 1-2 metukų vaikas supranta?
Vaikas supranta paprastus klausimus (pavyzdžiui, „Kur tavo batukai?“) ir paliepimus („Atnešk man knygelę“). Paprašytas, jis jau gali parodyti knygelėje jam žinomus gyvūnėlius, daiktus, taip pat kai kurias kūno dalis – akytę, nosytę, ausytę. Žino, ką reiškia veiksmažodžiai „valgyti“, „gerti“. Jis jau gali atsiminti savo mėgstamas knygeles, pasakėles ir norėti jų klausytis (vėl ir vėl!).
Kaip 1-2 metukų vaikas kalba?
Nuo pirmojo gimtadienio iki pusantrų metų žodžių skaičius vaiko žodyne išauga nuo 3-6, iki 10-20. Žodžiai vaiko žodyne gali atsirasti ir dingti, tačiau sulaukus dvejų, vaiko žodyne turi būti bent 20-60 žodžių, kurių dauguma – daiktavardžiai.
Tačiau žodyne yra ne tik jie: žodžiais „dar“, „opa“ ir panašiais vaikas jau bando pasakyti, ko jis nori. Be to, vaikas pradeda naudoti įvardžius „aš“, „tu“, „mano“. Mažylis pradeda žodžius jungti, sudarydamas paprastus junginius, sakinukus, klausimus: „Kas čia?“, „Katytė miau“, „Mano batai“ ir panašiai.
Tokie sakinukai paprastai atsiranda 1,5-2 metų. Vaiko kalba tampa vis aiškesnė, žodžiai, ypač prasidedantys priebalsėmis, tariami vis geriau, šio amžiaus vaikai gali kalbėti nebenukąsdami žodžių galūnių ar pradžios, jau gali mokėti ištarti garsą „s“. Nenustebkite, jei vaikas ims kartoti išgirstus žodžius, ypač paskutinį išgirsto sakinio žodį.
Kaip paskatinti vaiko kalbos raidą?
Kalbėkite paprastai, trumpai ir aiškiai tarkite žodžius. Sakinių struktūra turi būti paprasta – kad vaikui būtų lengva ją atkartoti. Neverskite vaiko pakartoti žodžio ar sakinio taisyklingai – tai gali būti dar ne jo jėgoms. Tiesiog „patikslinkite“ tai, ką jis pasakė. Pavyzdžiui, jei vaikas sako „Noju daj“, parodykykite, kad supratote ir pakartokite tą frazę taisyklingai: „Nori dar? Tuoj duosiu tau dar vandenuko“. Taip suteiksite jam progą dar kartą išgirsti taisyklingą tarimą.
Pasistenkite daugiau naudoti įvardžių: „Aš noriu gerti. Gal ir tu nori gerti?“.
Kai vaikas jau atpažįsta kokį objektą (tarkime, katę), apibūdinkite jį išsamiau: „Katytė yra juoda“, „Katytė yra maža“, „Ką daro katytė? Katytė miega“ ir pan. Taip vaiko žodyną papildysite pirmaisiais būdvardžiais, veiksmažodžiais. Kartu su vaiku vartykite knygeles ir prašykite parodyti paveikslėliuose esančius daiktus, gyvūnėlius arba klauskite jo „Kas čia?“. Būtinai pagirkite, jei vaikui pavyksta teisingai įvardinti objektą, o ypač – ištarti jo pavadinimą teisingai.
Šiuo raidos tarpsniu taip pat pravartu pradėti „treniruotis“ tarti sudėtingus garsus – šššššš, rrrrr. Tai taip pat gali daryti žaidimo forma – pavyzdžiui, kartu su vaiku bandykite atkartoti, kaip burzgia automobilis, užia vėjas ar šnara medžių lapai.
Įsivaizduoju, ir labai džiaugiuosi, kad Jūsų berniukui pavyko padaryti pažangą! Pati pažįstu mamą, auginančią berniuką su Aspergerio sindromu. Dabar jis mielas, protingas, įdomus aštuonmetis berniukas, kuris kalba, kaip man atrodo iš trumpų mūsų susitikimų, visai gerai, rišliai, bet žinau, kiek tėvai pastangų įdėjo, kad taip būtų: ir pas logopedę nuo mažens važinėjo, ir į privatų darželį leido, ir dabar vaikas privačioj mokykloj mokosi.
. Sėkmės Jums didžiausios!
Jūs teisi, kiekvienas atvejis individualus ir negalima vienpusiškai visko interpretuoti