10 vaikų nerimo požymių: juos pastebėti ne visada lengva

Nerimas vaikystėje yra įprastas – vaikai gali bijoti tamsos, jaudintis prieš pirmąją dieną darželyje, kontrolinį darbą ar išsiskyrimą su tėvais. Tačiau kartais nerimas tampa toks stiprus ir ilgalaikis, kad pradeda trukdyti vaiko kasdienybei.

Atpažinti jį ne visada paprasta. Vaikas nebūtinai pasakys „aš nerimauju“. Nerimas gali slėptis už pilvo ar galvos skausmų, pykčio, miego problemų, nenoro eiti į mokyklą ar nuolatinio poreikio būti šalia tėvų.

Vienas iš šių požymių savaime dar nereiškia nerimo sutrikimo. Tačiau jei jų yra daugiau, jie kartojasi, stiprėja ir trukdo vaikui gyventi įprastą gyvenimą, verta į tai atkreipti dėmesį.

1. Dažni pilvo ar galvos skausmai

Nerimas gali pasireikšti ne tik emocijomis, bet ir fiziniais pojūčiais. Vaikas gali dažnai skųstis pilvo ar galvos skausmu, pykinimu, širdies plakimu, prakaitavimu ar kitais nemaloniais pojūčiais.

Ypač verta atkreipti dėmesį, jei tokie negalavimai dažniau atsiranda prieš darželį, mokyklą, būrelį, atsiskaitymą ar kitą vaikui nerimą keliančią situaciją. Žinoma, pasikartojančius fizinius simptomus pirmiausia svarbu aptarti su gydytoju ir atmesti kitas jų priežastis.

2. Vaikas nuolat klausia, ar viskas bus gerai

„O jeigu kas nors nutiks?“, „Ar tikrai grįši?“, „O jeigu man nepavyks?“ – nerimaujantis vaikas gali nuolat ieškoti patvirtinimo, kad viskas bus gerai.

Tėvų atsakymas jį nuramina, tačiau dažnai tik trumpam – netrukus tas pats klausimas gali pasikartoti.

3. Nenori atsiskirti nuo tėvų

Mažiems vaikams nenoras atsiskirti nuo tėvų tam tikrais raidos etapais yra įprastas. Tačiau stiprus ir ilgai trunkantis išsiskyrimo nerimas gali pasireikšti ašaromis, baime likti darželyje ar mokykloje, atsisakymu nakvoti kitur ar net nenoru būti kambaryje be tėvų.

4. Pradeda vengti tam tikrų situacijų

Vaikas nebenori eiti į gimtadienius, būrelius, mokyklą, susitikti su draugais ar dalyvauti veiklose, kurios anksčiau jam patiko.

Vengimas gali trumpam sumažinti nerimą, todėl vaikui norisi taip elgtis vis dažniau. Ilgainiui tai gali pradėti riboti jo kasdienybę.

5. Sunku užmigti arba dažnai prabunda

Nerimas neretai sustiprėja vakare, kai aplink mažiau veiklos ir lieka daugiau laiko mintims.

Vaikas gali ilgai neužmigti, dažnai keltis naktį, sapnuoti košmarus, prašyti tėvų likti šalia arba sakyti, kad bijo miegoti vienas.

6. Tampa irzlus arba dažniau pyksta

Vaikų nerimas ne visada atrodo kaip baimė. Kartais jis pasireiškia pykčio protrūkiais, irzlumu, verkimu ar stipriomis reakcijomis į, atrodytų, nedideles problemas.

Ypač mažesniems vaikams gali būti sunku suprasti ir žodžiais išreikšti tai, ką jie jaučia.

7. Labai bijo suklysti

Nerimaujantis vaikas gali siekti viską atlikti nepriekaištingai ir labai jautriai reaguoti į klaidas.

Jis gali ilgai ruošti namų darbus, daug kartų tikrinti atliktą užduotį, bijoti atsakinėti klasėje ar net atsisakyti pabandyti ką nors naujo, jei nėra tikras, kad jam pasiseks.

8. Sunku susikaupti

Kai galvoje nuolat sukasi nerimą keliančios mintys, vaikui gali būti sunku sutelkti dėmesį į pamokas, pokalbį ar kitą veiklą.

Iš šalies gali atrodyti, kad vaikas yra išsiblaškęs, nesiklauso ar nesistengia, nors iš tiesų didelę jo dėmesio dalį užima nerimas.

9. Nuolat galvoja apie blogiausią scenarijų

Vaikas gali stipriai jaudintis dėl dalykų, kurie dar net neįvyko: kad tėvams kas nors atsitiks, kad jis susirgs, gaus blogą pažymį, iš jo pasijuoks ar nutiks kita nelaimė.

Tokios mintys gali kartotis net tada, kai realaus pavojaus nėra.

10. Nerimas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui

Tai vienas svarbiausių signalų. Jei dėl baimės ar nerimo vaikas negali lankyti mokyklos, darželio ar būrelių, vengia draugų, prastai miega, atsisako įprastų veiklų arba dėl to nuolat kenčia visa šeimos kasdienybė, problemos nereikėtų ignoruoti.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Ne kiekviena vaiko baimė ar nerimo laikotarpis reiškia sutrikimą. Svarbu vertinti ne vien konkretų simptomą, bet ir jo intensyvumą, trukmę bei poveikį kasdieniam gyvenimui.

Jeigu nerimas tęsiasi, stiprėja, sukelia vaikui daug kančios arba pradeda trukdyti mokytis, miegoti, bendrauti ir užsiimti įprasta veikla, verta pasikalbėti su šeimos gydytoju, pediatru ar vaikų psichikos sveikatos specialistu.

Svarbu ir tai, kad nerimo sutrikimai yra gydomi. Laiku pastebėjus sunkumus ir suteikus vaikui tinkamą pagalbą, galima išmokti geriau valdyti nerimą ir neleisti jam užvaldyti kasdienio gyvenimo.