Vaikų plokščiapėdystė (14)

Vaikas plokščiapėdis akmenukų fone Gaak | Shutterstock.com

Plokščiapėdystė (pilnapėdystė) yra pėdos deformacija, dėl kurios suplokštėja išilginis arba skersinis pėdos skliautas.

Kartais plokščiapėdystė yra įgimta, tačiau dažniausiai ji įgyjama dar vaikystėje. Plokščiapėdystė gali išsivystyti ir vyresniame amžiuje dėl ligų, traumų ar gyvenimo būdo.

Fiziologinė plokščiapėdystė

Visi vaikai iki maždaug 3-ejų metų būna plokščiapėdžiai: tai normalus reiškinys, kuris vadinamas fiziologine plokščiapėdyste.

Vaikui augant, pėdoje mažėja riebalinis sluoksnis, tvirtėja pėdos ir visų kojų raumenys bei raiščiai, ir sulaukus 3-5-erių metų amžiaus pradeda formuotis pėdos skliautas.

Jeigu vaikui augant pėdos nepradeda linkti ir 6-7-erių metų vaikas tebeturi plokščias pėdas, vertėtų susirūpinti ir pasitarti su gydytoju ortopedu, ypač jei vaikas patiria pėdų ir kojų skausmus ar diskomfortą.

Įgimta plokščiapėdystė

Retais atvejais (iki 10%) plokščiapėdystė būna įgimta. Ją gali lemti tiek paveldimumas, tiek genetinės ligos ar sutrikimai dėl kurių jungiamieji audiniai būna silpnesni, pavyzdžiui, cerebrinis paralyžius, nervinio vamzdelio defektas ar sąnarių hipermobilumo sindromas.

Įgyta plokščiapėdystė

Didžiosios dalies gimusių vaikų pėdos yra sveikos, tačiau jų skliautas gali formuotis netaisyklingai dėl netinkamos priežiūros, blogai parinktos avalynės, antsvorio, per didelio ar – atvirkščiai – nepakankamo fizinio krūvio.

Dažniausios įgytos plokščiapėdystės priežastys:

  • Ankstyvas vaiko statymas, „mokymas“ vaikščioti. Besiformuojantiems vaiko kaulams, raumenims, raiščiams, tad taip pat ir pėdoms ankstyvas „mokymas“ vaikščioti gali būti per didelis krūvis. Prisiminkite, kad tinkamiausiai fizinį krūvį pasirenka pats vaikas: atėjus laikui vaikas tikrai atsistos pats!
  • Vaikštynės, šokliukai. Šie vaikų priežiūrą palengvinantys daiktai „išbalansuoja“ normaliai kūdikio raidai būtinas apkrovas. Kūdikių iki 7-8-ių mėnesių į vaikštynes, šokliukus geriau nesodinti visai, o vyresnius – tik trumpam pažaidimui, o ne pusdienio praleidimui.
  • Nejudrumas. Mažai judančio vaiko raumenys, raiščiai yra silpni, formuojasi lėtai, tad ir pėdos nesustiprėja.
  • Anksti aunama ar netinkama avalynė. Besiformuojančiai pėdai tiesioginis kontaktas su vaikščiojimo paviršiais yra naudingiausias, todėl nevaikštantiems ar dar tik stotis bandantiems kūdikiams batukų geriau visai neauti (be jų ir judesius koordinuoti sekasi geriau). Vyresniems vaikams reikėtų parinkti tinkamus batukus, tačiau leisti kuo dažniau ir ilgiau būti basomis.
  • Traumos ir ligos. Plokščiapėdystę gali lemti kaulus, raumenis ar raiščius susilpninančios ligos (pavyzdžiui, rachitas, poliomielitas) arba traumos (pėdos kaulų lūžiai, raiščių patempimai, plyšimai) – tai dar viena priežastis, kodėl reikia rinktis tinkamą vaikui avalynę.

Plokščiapėdystės simptomai

„Pažengusią“ plokščiapėdystę lengva pastebėti – vaiko pėda akivaizdžiai plokščia, nėra pėdos skliauto, gali matytis pirštų deformacijos (pavyzdžiui, pirmas pirštas yra pasuktas į vidų, o vidurinis – kreivas, susilenkęs).

Jeigu kyla abejonių, paprašykite vaiko šlapiomis kojomis atsistoti ant, pavyzdžiui, grindinio plytelės ar popieriaus lapo (tokiu atveju vandenį vertėtų truputį padažyti) ir įvertinkite pėdos antspaudą. Pėdos antspaudas neturi būti vientisas – vidinė pėdos pusė, kurioje yra skliautas, neturėtų atsispausti.

Plokščiapėdystę galima įtarti ir pasireiškus kitiems simptomams:

  • Vaikas (lyginant su jo amžiaus, panašios sveikatos būklės, fizinio pasirengimo vaikais) greitai pavargsta;
  • Vaikui „degina“, tempia, niežti pėdas, ypač vakare ar po fizinio krūvio;
  • Vaikui ant pėdų atsiranda sukietėjimų, nuospaudų;
  • Vaikas skundžiasi pėdų, blauzdų, šlaunų, nugaros skausmais;
  • Vaikas netaisyklingai, kreipdamas labiau į vidų (šleivai) arba į išorę (vadinamoji „Čarlio Čaplino“ pėda) stato pėdas;
  • Vaikas eina spyruokliuodamas, svyruodamas į šalis ar plačiai mosuodamas rankomis;
  • Krypstant pėdai nunešiojama kuri nors viena bato dalis (pusė), batai išsiklaipo.

Ar plokščiapėdystę būtina gydyti?

Nors anksčiau buvo laikomasi nuomonės, kad plokščiapėdystę gydyti yra būtina, dabar gydytojai linkę vertinti situaciją individualiai.

Kai kuriems plokščiapėdžiams, ypač paveldėjusiems tokią pėdų formą iš tėvų, ši „deformacija“ nekelia jokių rūpesčių: jie gyvena įprastą gyvenimą ir net aktyviai sportuoja.

Gydymas rekomenduojamas tais atvejais, kai plokščiapėdystė sukelia skausmą ir diskomfortą.

Gydytojas, įvertinęs konkrečią deformaciją, jos priežastis ir vaiko amžių, plokščiapėdystei gydyti gali rekomenduoti:

  • gydomąjį masažą;
  • kineziterapinę mankštą;
  • įtvaru fiksuoti vaiko pėdą taisyklingoje padėtyje;
  • avėti individualiai pritaikytą ortopedinę avalynę ar į turimus batus įdėti ortopedinius įdėklus;
  • operaciją (retais atvejais).

Svarbu

Turėkite omenyje, kad mažas vaikas ne visada geba tiksliai vertintinti savo pojūčius ir juos įvardinti, todėl jei pastebite vaiko plokščiapėdystės simptomus, pasikonsultuokite su specialistais, net ir tuo atveju, jei vaikas skausmais nesiskundžia. Tik specialistas gali tinkamai įvertinti plokščiapėdystės atsiradimo priežastis ir paskirti tinkamą gydymą, ypač jei plokščiapėdystė vystosi dėl kitų ligų.

Plokščiapėdystės prevencija

Didžioji dalis vaikų sėkmingai „išauga“ fiziologinę plokščiapėdystę, po truputį susiformuoja išgaubtas pėdos skliautas.

Kad išvengtumėte įgytos plokščiapėdystės:

  • Neforsuokite kūdikio raidos. Visų vaikų fiziniai gebėjimai vystosi kiek skirtingais tempais ir tik pakankamai sustiprėjęs kūdikis įvaldo naują motorinį įgūdį. Todėl, norėdami išvengti plokščiapėdystės, nesistenkite „išmokyti“ vaiko vaikščioti anksčiau laiko, kol jo kojyčių ir pėdučių raumenys nėra tam pasirengę. Bandantį eiti kūdikį reikėtų prilaikyti už pažastų ar pečių, o ne už rankų (jomis vaikas turi prisilaikyti už įvairių daiktų pats arba jas tiesti, mosikuoti, išlaikydamas pusiausvyrą).
  • Vaikščiojimas basomis. Auganti pėda yra labiausiai stimuliuojama ir efektyviausiai stiprėja, kuomet vaikas vaikšto basomis, todėl neaukite batukų tuomet, kai jie nebūtini, leiskite vaikui būti basam, paskatinkite lauke vaikščioti per įvairius paviršius – žolę, smėlį, akmenukus, miško samanas ar nubyrėjusius pušų spyglius. Vaikščiojimas basomis taip pat stimuliuoja ir vaiko imunitetą!
  • Pėdų mankšta. Plokščiapėdžiams beveik visuomet rekomenduojama atlikti kineziterapinę mankštą, tačiau ji labai naudinga visiems vaikams. Pratimus mažosioms pėdutėms su nuotraukomis ir aprašymais rasite čia: Pėdų mankšta plokščiapėdystės prevencijai ir gydymui.

Naujausi komentarai

  1. AgotukasM prieš 1 m.

    Beje, padukai irgi vaikams kompensuojami, nemokami 1 k per metus, diagnozės praktiškai tos pačios kaip batų, tik jų daugiau. Todėl gydytojas turi galimybę rašyt arba batus , arba padus. Ir individualiai sprendžia ką rašyt

  2. User has not uploaded an avatar
    Pukinee prieš 1 m.

    Sveiki,
    O sakykite nuo kokio amziaus jau gydoma ploksiapadyste?
    Pas mus prasyta kad nepakankamai issivystes pedos skliautas. Berniukui 4.

  3. vili
    vili prieš 1 m.

    Pukinee parašė:
    Sveiki,
    O sakykite nuo kokio amziaus jau gydoma ploksiapadyste?

    Nuo 4metų maždaug. Ten kur buvo ikelta lentelė, kada israšoma avalynė parasyta nuo 4metų. O profilaktiką galima daryti žinoma ir anksčiau. Kazkokio įpatingo gydymo ir nėra. Mankstoto, mankštos ir dar kartą mankštos. Visas gydymas. Kartais skiria operaciją, jei tark yra kitų indikacijų. Mums padėjo susitvarkyti tik mankštos kiekvieną dieną. Vasarą lauke basom kojom, kad stimuliuotų pėdas. Pati plokščiaadystė niekur nedingo, bet bent jau peda nevirsta į vidų, kaip kad buvo.
    Jokio kitokio gydymo nebuvo pasiūlyta nei iš vieno specialisto. Išeitį turim tik įdubusiai krūtinei, stuburui, o pėdoms nieko apart pratimų.

  4. AgotukasM prieš 1 m.

    Pukinee parašė:
    Sveiki,
    O sakykite nuo kokio amziaus jau gydoma ploksiapadyste?

    Profilaktika nuo bet kada . Ty padukai, mankštos

  5. Mamanija4
    Mamanija4 prieš 1 m.

    Indrė7777 parašė:
    Sveikos. Mum 2.5 metai. Buvom pas gydytoją dėl pėdų, bet sakė iki 3 metų nieko nedaryti nes dar tik formuojasi pėda. Plokščiapadystės prevencijai daryti mankšteles …

    Mano trimečio kojytės labai panašiai atrodo, Kauno klinikų ortopedas rekomendavo mankšteles, masažus ir batukus tvirta užkulnia su supinatoriumi, nes su supinatoriumi vaiko pėda ne taip pavargsta. Namuose jokių batukų tik basomis. Lauke vasarą basomis. Taip pat fizinis aktyvumas. Iki 5 metų daugiau nieko daryti nereikia. Jeigu iki 5 metų nesusiformuos skliautas tada padukai į batus arba ortopedinė avalynė.