Vaikų regėjimo problemos: kaip jas pastebėti?

Daugeliui vaikų, ypač jaunesnių nei 10 m., neryškus matymas, akių įtampa atrodo visiškai normalūs simptomai, todėl jie retai kada skundžiasi. Vaikai dažnai patys nesuvokia, kad turi regėjimo problemų. Paprasčiau tariant, jie gali nežinoti, koks regėjimas iš tikrųjų yra kokybiškas.

Daugelis tėvų vaikus registruoti vizitui pas gydytoją oftalmologą suskumba tik pastebėję sutrikusio regėjimo požymių. Anksti atpažinti regėjimo sutrikimus labai svarbu, nes jie gali neigiamai paveikti mokymąsi, elgesį ir net raidą. 

Taigi, kaip atpažinti regėjimo problemas?

Koks vaiko elgesys išduoda regėjimo problemas?

Iš labai arti žiūrima į ekraną ar knygą

Jei vaikas sėdi labai arti televizoriaus, kompiuterio ar knygelę laiko arti veido, tai gali būti ženklas, kad jis prastai mato iš didesnio atstumo.

Žiūrėjimas prisimerkus, užmerkus vieną akį arba pakreipus galvą

Norėdami kompensuoti neryškų regėjimą, vaikai gali prisimerkti, užmerkti vieną akį arba pakreipti galvą. Tai padeda geriau sufokusuoti žvilgsnį, sušvelninti akių suderinamumo problemas.

Dažnas akių trynimas, mirksėjimas

Dažnas akių trynimas, mirksėjimas taip pat gali rodyti, kad akys yra pavargusios, išsausėjusios. Įprastai vaikai akis trina, intensyviau mirksi ilgiau skaitę ar žiūrėję į ekranus.

Sunku skaityti, piešti ar spalvinti

Vaikas dažnai „pameta“, kur skaitė, praleidžia žodžius ar teksto eilutes arba visiškai vengia skaityti.

Taip pat vaikas gali vengti ir piešimo, spalvinimo, stalo žaidimų ar kitų veiklų, sukeliančių akių įtampą. Tai gali įspėti apie akių judesių ir koordinacijos sutrikimus.

Sunku susikaupti atliekant klasės ar namų darbus

Regėjimo problemos gali atrodyti kaip dėmesio sutrikimai. Daugelis vaikų, kurie atrodo išsiblaškę, iš tikrųjų prastai mato tekstą ar lentą. Matydami neryškiai, vaikai negeba efektyviai išlaikyti dėmesio, ypač pamokų metu.

Nerangumas, ypač sportuojant

Jeigu sportuodamas vaikas yra nerangus, sutriko kūno judesių koordinacija, o žaisdamas su kamuoliu vaikas yra netaiklus, taip pat galima įtarti regėjimo problemas.

Dažnas galvos skausmas, svaigimas ar pykinimas

Galvos skausmą, svaigimą ar pykinimą gali sukelti akių įtampa po didesnio regos krūvio. Ir nors vaikai skausmo nesusieja su akimis, tačiau būtent regėjimo stresas yra dažna galvos skausmų priežastis.

Kaip regėjimo problemos veikia vaikų raidą ir mokymąsi?

Ryškus, aiškus regėjimas yra būtinas skaitymui, rašymui bei dalyvavimui pamokose. Nediagnozuotos ir laiku nekoreguojamos regos problemos yra susijusios su:

• Skaitymo ir suvokimo sunkumais;
• Neįskaitoma rašysena, nuovargiu rašant;
• Dėmesio sutelkimo sunkumais;
• Nusivylimu mokantis ir atliekant namų darbus;
• Žemesne saviverte, pasitikėjimu savimi mokykloje ir kt.

Kaip išvengti vaikų regėjimo problemų?

Reguliari vaiko akių patikra

Visų pirma būtina reguliariai tikrinti vaiko akis – net ir nepastebėjus jokių akivaizdžių problemų.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams akys tikrinamos 1-aisiais gyvenimo metais, sulaukus 3 m. ir 6–7 m. (prieš pradedant lankyti mokyklą).

7–18 m. vaikams akis profilaktiškai reikėtų tikrinti kas 1–2 metus, o jei vaikas nešioja akinius ar nustatyta regėjimo sutrikimų – kas 6–12 mėn. Ypač aktualu akis tikrinti 10–12 metų vaikams: tuo metu intensyviau pradedami naudoti ekranai, prasideda augimo šuolis, tad regėjimas gali greitai kisti.

Kaip dar galima užtikrinti vaiko akių sveikatą?

• Skatinkite vaikus kuo daugiau laiko praleisti gryname ore;
• Žaiskite žaidimus su kamuoliu: jie padeda lavinti ne tik rankų, bet ir akių koordinaciją;
• Kartu su vaiku spręskite vizualinius galvosūkius: ieškokite skirtumų, kelio labirintuose ir t. t.;
• Ribokite prie kompiuterio ar telefono praleidžiamą laiką. Skatinkite vaikus kas 20 minučių daryti bent 20 sekundžių trukmės pertraukėles ir atlikti trumpą akių mankštą (arba bent pažiūrėti į tolį);
• Sureguliuokite apšvietimą. Įvairiems užsiėmimams geriausiai tinka natūrali dienos šviesa, o sutemus būtina naudoti kokybišką stalinį šviestuvą;
• Patikrinkite, kiek ergonomiška vaiko darbo vieta. Rekomenduojamas atstumas tarp monitoriaus ir akių yra 45–60 cm. Monitoriaus ryškumas turėtų būti analogiškas kambario apšvietimui;
• Skatinkite vaiką valgyti daugiau tamsiai žalios spalvos daržovių ir pieno produktų: jie naudingi ne tik kaulams, bet ir akims;
• Nupirkite vaikiškus akinius nuo saulės, užtikrinančius 100 apsaugą nuo ultravioletinių spindulių.

Kaip akis apsaugoti nuo traumų?

• Nupirkite vaikui specialius sportinius apsauginius akinius (jie skirti žaidžiantiems krepšinį, tenisą, ledo ritulį ir kt.). Šie akiniai padeda išvengti maždaug 90 % traumų;
• Neleiskite vaikui žaisti su laidynėmis, kitais pavojingais žaislais, degti ar tuo labiau laikyti petardų, fejerverkų;
• Tualeto valiklius ir kitas chemines medžiagas, kurios patekusios į akis gali būti pavojingos, laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Kiek laiko vaikas gali praleisti prie ekranų?

Vaikams iki 2 m. nerekomenduojama naudotis kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais ar kitais prietaisais.

2–5 m. vaikai prie prietaisų gali praleisti ne daugiau nei 1 val. per dieną, rekomenduojama sąlyga – iki 20–30 min. per vieną kartą. Taip pat nepageidautina, kad vaikas planšetiniu kompiuteriu ar telefonu naudotųsi kelionių automobiliu metu – važiuojant akys greičiau pavargsta.

6–17 m. vaikams naudotis ekranais pramogoms ar laisvalaikiui rekomenduojama ne ilgiau nei 2 val. per dieną.