Vaikų toliaregystė (43)

Toliaregystė (hipermetropija, hiperopija) yra regėjimo sutrikimas, išsivystantis akims negebant taisyklingai laužyti šviesos spindulių. Dėl to sunku ryškiai matyti netoliese esančius objektus.

Žvelgiant į arčiau esančius daiktus, toliaregiams tenka vaizdą fokusuoti stipriau, todėl sunku matyti iš arti, jiems kyla sunkumų skaitant, siuvinėjant ir kt. Tiesa, kai kuriems sunku įžiūrėti ir tolimus objektus.

Išskiriami 4 toliaregystės laipsniai:

• silpna (iki +2 dioptrijų (D);
• vidutinė (iki +5 D);
• didelė (iki +10 D);
• ypač didelė (+10–13 D).

Manoma, kad toliaregiai yra maždaug 5–10 proc. žmonių. Trumparegystė yra kur kas dažniau pasitaikantis regėjimo sutrikimas. 

Kaip pastebėti vaiko toliaregystę? Toliaregystės simptomai

Toliaregiams vaikams gali pasireikšti šie požymiai:

• Neryškus arti esančių daiktų, objektų matymas;
• Susiliejęs vaizdas;
• Vokų tvinkčiojimas;
• Akių nuovargis;
• Periodiškai pasireiškiantys galvos skausmai;
• Bendras nuovargis;
• Padidėjęs dirglumas, nervingumas;
• Buvimas prisimerkus;
• Intensyvus akių trynimas;
• Skausmas, kai bandoma judinti akies obuolius, ir kt.

Tiesa, atkreipkite dėmesį, kad kai kurie simptomai yra būdingi ir kitiems sutrikimams, ne tik toliaregystei, todėl tiesiog reikėtų ilgai nedelsiant kreiptis į akių gydytoją.

Beje, toliaregiams vaikams dažniau pasireiškia ir žvairumas. Kai vaikas pradeda nešioti akinius, rizika, kad žvairumas progresuos, sumažėja net iki kelių kartų. Todėl labai svarbu toliaregystę ir kitus lydinčiuosius regėjimo sutrikimus laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti.

Esant didelio laipsnio toliaregystei, vystosi ambliopija (tingioji akis) – sutrikimas, kai viena iš akių nustoja judėti arba vis „vėluoja“. Pastarąjį regėjimo sutrikimą išgydyti dar sunkiau, kai vaikas yra vyresnis, o ilgai uždelsus tai gali būti neįmanoma.

Kas sukelia toliaregystę? Toliaregystės priežastys

Toliaregystė išsivysto, kai į akis patekę šviesos spinduliai susikerta už tinklainės ribų (t. y. kai vaizdas susiformuoja dar prieš tinklainę). Tai nutinka dėl to, kad akies obuolys yra per trumpas, o pati akis – kiek kitokios nei įprasta formos, tad laužiamoji galia neatitinka akies ilgio.

Visi naujagimiai gimsta būdami toliaregiai. Tačiau akims augant ir vystantis, toliaregystė mažėja, o tipiniu atveju sulaukus mokyklinio amžiaus regėjimas visiškai susinormalizuoja. Bet taip nutinka ne visada: kartais vaikai taip ir lieka toliaregiai.

Šį regėjimo sutrikimą turintys vaikai geba puikiai sufokusuoti vaizdą ir gerai mato ir be akinių. Tačiau jei toliaregystė yra didesnio laipsnio (3–4 D), sufokusuoti vaizdą tampa sudėtinga.

Dažnai vaikas net nepajunta, kad yra toliaregis: vaikai vaizdą adaptuoja ir priderina be jokių korekcinių priemonių.

Dažniausiai toliaregystė yra paveldima.

Vėlesniame amžiuje gali išsivystyti ir senatvinė toliaregystė, kai akies lęšiukas netenka elastingumo ir nebegali akomoduoti.

Toliaregystės diagnozavimas

Nustatyti, ar vaikas yra toliaregis, gali tik akių gydytojas – oftalmologas. Jis pasitelkia šias ištyrimo metodikas:

• Teiraujamasi apie simptomus;
• Atsižvelgiama į šeimos ligų istoriją;
• Apžiūrimos, ištiriamos akys, atliekami visi kiti reikiami tyrimai.

Toliaregystės gydymas

Toliaregystė nėra išgydoma, nes būdų pailginti akies obuolį nėra. Tačiau nedidelio laipsnio toliaregystę vaikai gali išaugti. Negana to, šiuolaikiniai gydymo būdai leidžia puikiai atkurti regėjimą.

• Akiniai. Esant didesnio laipsnio toliaregystei (nuo 3–4 D), akinius vaikui reikia nešioti nuolat. Toliaregystei koreguoti specialiai skirti glaudžiamieji (išgaubti) akinių lęšiai. Dažniausiai skiriami 1–2 dioptrijomis silpnesni akiniai. Bet laikomasi tos nuostatos, kad akiniai turėtų būti skiriami tiktai tada, kai tikrai reikia. Vaikų regėjimas greitai kinta, todėl dažnai reikės akinius keisti, lankytis pas gydytoją ir t. t. Vis tik akinių net ir esant nedidelei toliaregystei gali prireikti, jei vaikui dažnai skauda galvą, jis vengia skaityti, piešti, konstruoti bei užsiimti kitomis veiklomis, kurioms būtinas geras regėjimas, nuolat yra pavargęs po veiklų, kurių metu akims tenka didesnis krūvis.
• Akių lęšiai. Taip pat gali būti skiriami ir korekciniai kontaktiniai lęšiai. Tiesa, jie netiks mažiems vaikams, dar nemokantiems savarankiškai įsidėti lęšių.
• Atropino lašai. Juos prieš miegą vaikui lašinti rekomenduojama bent 2 metus. Atropinas išplečia akių vyzdžius ir pristabdo akies augimą, taigi, neleidžia toliaregystei progresuoti. Šis gydymo būdas neefektyvus keliolika proc. atvejų.
• Toliaregystės korekcija lazeriu ir kiti šiuolaikiniai metodai. Lazerinė regos korekcija atliekama tik pilnamečiams asmenims, kurių rega jau stabilizavosi. Šiuolaikinės operacijos ypatingos tuo, kad yra atliekamos be pjūvio, tad gijimo procesas – kur kas spartesnis.

Kaip tėvai gali pasirūpinti toliaregių vaikų regėjimu?

• Jei gydytojas rekomendavo, užsakykite vaikui akinius. Kartu vykite į optikos saloną ir padėkite vaikui išsirinkti akinių rėmelius. Mažiems vaikams labiausiai tinka plastikiniai akinių rėmeliai ir polikarbonato lęšiai.
• Padėkite vaikui ir su kontaktiniais lęšiais. Jei vaikas yra sulaukęs reikiamo amžiaus, nuo kada jau galima juos nešioti, priminkite vaikui, kad reikia laikytis visų jų nešiojimo ir priežiūros nurodymų.
• Reguliariai, kaip rekomenduojama, lankykitės pas akių gydytoją.
• Jei jūsų vaikui atsiranda naujų simptomų, kaip, pavyzdžiui, akių, galvos skausmas, žvairavimas ar regėjimo pokyčiai, neatidėliokite vizito pas akių gydytoją.