Virusinis viduriavimas vaikams: priežastys, simptomai ir gydymas

Virusinis viduriavimas (arba kitaip – virusinis gastroenteritas) – tai infekcinė liga, dažniausiai pasireiškianti vaikams staiga prasidėjusiu dažnu ir vandeningu tuštinimusi, vėmimu, pilvo skausmais ir karščiavimu. Nors daugeliu atvejų liga praeina savaime, vaikams ji yra pavojinga dėl greito skysčių netekimo. Pagrindinė komplikacija – dehidratacija, kuri gali tapti pavojinga gyvybei.

Virusinį viduriavimą dažniausiai sukelia rotavirusai, norovirusai, adenovirusai, astrovirusai ir sapovirusai.

Kas dažniausiai serga?

Virusinis gastroenteritas yra viena dažniausių ūminių vaikų ligų. JAV duomenimis, prieš pradedant skiepyti nuo rotaviruso, beveik visi vaikai iki penkerių metų bent kartą sirgo šia infekcija. Šiandien rotaviruso infekcijos sumažėjo dėl vakcinos, tačiau virusinį viduriavimą vis dar dažnai sukelia norovirusas ir kiti virusai.

Lietuvoje taip pat registruojami rotavirusinio enterito atvejai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, ši infekcija kasmet sudaro didelę vaikų ūmių žarnyno ligų dalį, o didžiausias sergamumas fiksuojamas tarp vaikų iki 5 metų.

Svarbu pastebėti, kad daugiausia serga darželinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, tačiau ligos protrūkių pasitaiko ir tarp pradinių klasių mokinių.

Kada virusas aktyviausias?

Virusinis viduriavimas gali pasireikšti ištisus metus, tačiau tam tikri virusai turi sezoniškumą. Rotaviruso infekcijos pikas dažniausiai būna žiemą ir ankstyvą pavasarį, tuo tarpu noroviruso protrūkiai dažniau kyla šaltuoju metų laiku, kai vaikai daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose.

Kaip užsikrečiama virusiniu viduriavimu?

Vaikai dažniausiai užsikrečia:

• per užterštą maistą ar vandenį;
• naudodamiesi bendrais žaislais, indais ar kitais daiktais;
• per užterštus paviršius (stalus, rankenas, žaidimų aikšteles);
• artimai bendraudami su sergančiu vaiku;
• retais atvejais – oro lašeliniu keliu vemiant (ypač noroviruso atveju).

Kam ši infekcija pavojingiausia?

Didžiausią riziką patiria:

• kūdikiai ir vaikai iki 2 metų;
• vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis;
• imuniteto sutrikimų turintys vaikai.

Jų organizmas greitai netenka skysčių, todėl jie pažeidžiamiausi komplikacijoms. Būtent šiai grupei dažniausiai prireikia hospitalizacijos ir skysčių atstatymo ligoninėje. Net kelių valandų uždelsimas gali pabloginti vaiko būklę, todėl tėvams būtina atidžiai stebėti pirmuosius dehidratacijos požymius.

Virusinio viduriavimo simptomai vaikams

Maždaug dalis atvejų gali būti labai lengvi, tačiau daugeliui vaikų pasireiškia gana aiškūs požymiai.

Pagrindiniai simptomai:

• staigus pykinimas ir vėmimas;
• dažnas vandeningas viduriavimas (nuo kelių iki keliolikos kartų per dieną);
• pilvo skausmas, spazmai, neretai lydimi verkimo mažesniems vaikams;
• karščiavimas, paprastai iki 38–39 °C;
• apetito stoka, vangumas, silpnumas;
• dehidratacijos požymiai: sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis ar sausi vystyklai, įdubusios akys, sumažėjęs aktyvumas, mieguistumas.

Ligos eiga vaikams

Virusinio gastroenterito inkubacinis periodas paprastai trunka 1–3 dienas. Po to staiga pasireiškia vėmimas ir viduriavimas, kurie gali tęstis 2–7 dienas. Kartais viduriavimas užsitęsia iki 10 dienų.

Rotaviruso infekcija dažnai prasideda gausiu vėmimu, po kurio seka intensyvus viduriavimas. Noroviruso sukeltas gastroenteritas dažnai trunka trumpiau (2–3 dienas), bet yra itin užkrečiamas kolektyvuose.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją būtina kreiptis, jeigu vaikui:

• nepavyksta sugirdyti skysčių arba jis nuolat vemia;
• pasireiškia ryškūs dehidratacijos požymiai (kūdikis nesišlapina > 6 val., vyresnis vaikas – > 8 val., labai sausa burna, vangumas, mieguistumas);
• išmatose atsiranda kraujo ar gleivių;
• karščiavimas viršija 39 °C;
• skauda pilvą taip stipriai, kad vaikas verkia ar negali užmigti;
• simptomai nepraeina ar ryškėja ilgiau nei 48 valandas.

Virusinio viduriavimo diagnozė vaikams

Diagnozė dažniausiai nustatoma pagal klinikinius simptomus. Sunkių ar užsitęsusių atvejų metu gali būti atliekami tyrimai – rotaviruso antigeno testas ar PGR. Tai padeda atskirti, ar ligą sukėlė virusas, ar kita priežastis.

Virusinio viduriavimo gydymas vaikams

Specifinio antivirusinio gydymo nėra, todėl gydymas – simptominis.

• Oraliniai rehidratacijos tirpalai (ORS) – pirmo pasirinkimo priemonė. Vaikams jie duodami mažais kiekiais, bet dažnai, kad skystis nebūtų išvemtas.
• Mityba – nerekomenduojama badauti. Kai tik vaikas toleruoja skysčius, jam galima duoti lengvai virškinamo maisto (ryžių, bananų, skrebučių, sriubų).
• Vaistai – viduriavimą stabdantys vaistai turi vartojimo apribojamų priklausomai nuo vaiko amžiaus, todėl būtina konsultuotis su gydytoju ar vaistininku, perskaityti paciento informacinį lapelį. Karščiavimui mažinti gali būti naudojamas paracetamolis arba ibuprofenas.
• Ligoninė – reikalinga esant sunkiai dehidratacijai ar nuolatiniam vėmimui, kai skysčių negalima sugirdyti per burną.

Komplikacijos vaikams

Dažniausia komplikacija yra dehidratacija, kuri gali tapti pavojinga gyvybei. Labai retais atvejais po infekcijos gali pasireikšti laikinas pieno produktų netoleravimas dėl sumažėjusio laktazės aktyvumo.

Profilaktika vaikams

Visada galima imtis profilaktinių priemonių:

• dažnai ir kruopščiai plauti rankas;
• vartoti švarų vandenį ir higienišką maistą;
• vaikų kolektyvuose dezinfekuoti žaislus ir paviršius;
• Rotaviruso vakcina – itin efektyvi priemonė mažiems vaikams nuo šios infekcijos. Lietuvoje nuo 2018 m. vakcina įtraukta į vaikų profilaktinių skiepų kalendorių ir skiriama nemokamai.

Virusinis viduriavimas yra dažna vaikų liga, kuri daugeliu atvejų praeina savaime, tačiau dėl didelės dehidratacijos rizikos reikalauja ypatingo tėvų dėmesio. Svarbiausia – anksti atpažinti simptomus, užtikrinti skysčių vartojimą ir laiku kreiptis į gydytoją. Prevencijos priemonės – higiena ir skiepai – išlieka patikimiausia apsauga.