Apendicitas - ar jo galima išvengti? (19)

DimaBerlin | Shutterstock.com

Vaikai dažnai skundžiasi pilvo skausmais. Ypač tėvus jie neramina, kai nėra aiški skausmų priežastis, pavyzdžiui, vaikas nevalgė jokio neįprasto ar pasenusio maisto, neturėjo traumos ir pan. Vos vaikui suskaudus pilvą, į gydymo įstaigą skubėti neverta: pirmiausia reikia vaiką stebėti. Žinoma, pilvo skausmus gali lemti ir įvairios ligos bei būklės, pavyzdžiui, apendicitas.

Apendicitas – tai ūminės kirmėlinės ataugos, kitaip dar vadinamos apendiksu, uždegimas. Apskritai tai vienas dažniausių susirgimų, kuriuos tenka gydyti chirurgams.

Šaltinių duomenimis, apendicitu suserga 8,6 proc. berniukų ir vyrų ir 6,7 proc. mergaičių bei moterų.

Apendicitas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai juo suserga vaikai ir jaunimas (10–30 m. amžiaus grupei priskiriami asmenys).

Apendicito simptomai

Apendicito simptomai, priklausomai nuo kiekvieno atvejo, gali skirtis. Simptomus nulemia ir tai, ar apendiksas yra plyšęs, ar ne.

Dažniausiai pasitaikantys apendicito simptomai:

• Pilvo skausmai, ypač apatinėje dalyje, dešinėje pusėje, skausmas atliekant staigesnius judesius, giliai įkvėpus ar kosint. Skausmas yra jaučiamas nuolat, palaipsniui stiprėja;
• Kirkšnies, šlaunies (viršutinės dalies) skausmas, diskomfortas bambos srityje;
• Pykinimas, dažnai lydimas ir vėmimo;
• Apetito praradimas;
• Pilvo pūtimas, dujų išsiskyrimo trikdžiai;
• Kiti virškinimo negalavimai – vidurių užkietėjimas arba viduriavimas;
• Skausmingas šlapinimasis;
• Karščiavimas.

Apendicito priežastys

Apendiksas – tai smulki riestinės žarnos ataugėlė. Ji aptinkama dešinėje pilvo pusėje, apačioje. Apendicito priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad liga pasireiškia užsikimšus apendikso angai.

Apendiksas užsikemša dėl įvairių priežasčių:

• Patekus svetimkūniui;
• Išvešėjus limfiniam audiniui (dažniausiai tai nutinka jauniems pacientams);
• Sutrikus kirmėlinės ataugos kraujotakai;
• Susirgus onkologine liga, Krono liga;
• Esant šeimos anamnezei (paveldimumui) ir kt.

Ilgainiui apendikse susikaupia bakterijos, kurios ir sukelia uždegimą.

Apendicito diagnozavimas

Diagnozuoti apendicitą – gana sudėtinga, nes jo simptomai yra panašūs į daugelio virškinimo, žarnyno veiklos sutrikimų, tačiau vis dėlto įmanoma.

Diagnozuoti apendicitą padeda:

• Pilvo apčiuopa. Čiuopdamas pilvą dešinėje pusėje, gydytojas aptinka skausmo šaltinį.
• Kraujo tyrimas. Jis padeda nustatyti uždegimą. Įprastai aptinkamas padidėjęs leukocitų kiekis kraujyje.
• Pilvo organų ultragarsinis tyrimas. Atliekant vadinamąją echoskopiją, kirmėlinė atauga būna sustorėjusi, paveikta uždegimo, matomas ir pūlinys.
• Rentgenologinis žarnyno tyrimas (ileocekografija). Tyrimo metu stebima, ar kirmėlinės ataugos srityje nėra pakitimų.
• Laparoskopija. Tai minimaliai invazinė procedūra, kurios tikslas – naudojant ploną vamzdelį su kamera apžiūrėti pilvo ertmę.
• Kiti tyrimai. Dažnai apendicitą sudėtinga atskirti nuo kitų pilvo organų ligų, todėl šioms ligoms paneigti gali būti skiriama ir papildomų tyrimų.

Apendicito gydymas

Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo gydymas greitesnis ir sėkmingesnis, mažiau užsitęsia ir sveikimo laikotarpis. Geriausių rezultatų galima pasiekti, jei apendiksas pašalinamas per 24 val. nuo simptomų atsiradimo.

Dažniausiai apendicitą prireikia operuoti. Operacija dar žinoma kaip apendektomija. Jos metu pašalinamas visa uždegimo paveikta kirmėlinė atauga. Apendicitą galima operuoti dviem būdais – kuris iš jų yra tinkamesnis, nuspręs gydytojas chirurgas:

1. Atviroji apendektomija. Operuojama atliekant pjūvį dešinėje pilvo pusėje. Po atvirosios apendektomijos pooperacinis laikotarpis yra ilgesnis, tačiau šis metodas dažnai labiau tinka mažiems vaikams.
2. Apendektomija laparoskopu. Operacijos metu į žarnyną kišamas plonas vamzdelis su ant galo pritaisyta kamera, o operuojama per itin mažus pjūvius. Laparoskopija turi daugiau privalumų, lyginant su tradicine operacija, nes yra ne tokia skausminga, pooperacinis laikotarpis yra trumpesnis.

Jeigu apendiksas yra plyšęs arba paveiktas pūlinio, prieš operuojant reikia atlikti drenažą.

Beje, apendicito plyšimas nėra toks pavojingas, kaip buvo manoma anksčiau, tiesiog medikams papildomai prireiks išvalyti išsiliejusį kirmėlinės ataugos turinį.

Jei apendicitas yra lėtinis, tuomet paskiriama planinė operacija.

Po apendicito operacijos, siekiant geriau kontroliuoti infekciją, skiriama antibiotikų.

Apendicito komplikacijos

Jei į gydytoją kreipiamasi pavėluotai, apendicitas progresuoja ir gali kilti komplikacijų.

Dažniausios apendicito komplikacijos:

• Pūlinys uždegimo vietoje;
• Apendiksas gali trūkti ir sukelti pilvo plėvės uždegimą.

Apendicito prevencija

Dažnai buvo manoma, kad apendicitą gali sukelti tam tikrų maisto produktų valgymas. Pavyzdžiui, buvo teigiama, kad apendikse kaupiasi praryti nesmulkinti kieti produktai – saulėgrąžos, riešutai ir pan. Tačiau tai netiesa.

Mokslininkai dar nenustatė, kad tam tikri veiksniai didintų apendicito išsivystymo riziką. Taigi, specialios dietos laikytis nereikia. Užtenka tiesiog sveikai maitintis, gerti pakankamai vandens ir reguliariai judėti.

pilvo skausmas, apendicitas, apendicito simptomai