Ar leisti vaiką į lauką per šalčius? (14)

Esant kokiai oro temperatūrai vaiko į lauką nelesiti?

Priimant sprendimą eiti su vaiku į lauką ar ne, tinkamai įvertinkite oro temperatūrą: šiuo atveju svarbu, ne tai ką rodo termometras, o kokią temperatūrą jaučiame mes. Temperatūra, kurią jaučiame yra vadinama juntamąja temperatūra.

Šaltuoju metų laiku dėl vėjo poveikio juntamoji temperatūra būna žemesnė, nei rodo termometras. Pavyzdžiui, kai vėjo greitis yra 1 m/s, o termometras rodo -17°C, juntamoji temperatūra bus apie -21°C. Jei, esant tai pačiai -17°C, vėjo greitis pakiltų iki 3 m/s jutiminė temperatūra būtų jau -24°C. Taigi, kuo stipresnis vėjas, tuo šalčiau atrodo.

Jei juntamoji temperatūra yra -25°C ar žemesnė, atviras kūno vietas vaikas gali nušalti per keletą ar kelioliką minučių, todėl, esant tokiai oro temperatūrai daugumoje šalių vaikams nerekomenduojama į lauką eiti visiškai (net ir šalyse, kur žemos temperatūros yra įprastos).

Dauguma oro prognozės programėlių ir tinklapių šalia oro temperatūros skelbia ir juntamąją temperatūrą, tačiau jei galimybės pasitikrinti neturite, orientuokitės į -10°C laipsnių oro temperatūrą kaip apatinę lauko pramogoms tinkamos temperatūros ribą. Žinoma, tai nereiškia, kad esant -12°C į lauką eiti nereikėtų, tačiau temperatūrai artėjant prie -15°C įvertinkite vėjo žvarbumą ir oro sąlygas apskritai.

Kaip ilgai vaikas gali būti lauke?

Einant į lauką su kūdikiu, svarbu prisiminti, kad jis nejuda, tad sušąla greičiau nei Jūs. Reguliariai tikrinkite, ar šilti jo pirštukai, nosytė, ausytės, stebėkite veiduko odos spalvą: balkšva oda gali pranešti apie nušalimą. Mažylis ir pats gali rodyti ženklus, jog jam šalta: niurzgėti, muistytis.

Su vyresniais vaikais kiek paprasčiau: vyresni vaikai gali ir patys pasakyti, jei jiems yra šalta, tačiau nepamirškite, kad nušalti rankas, ar kojų pirštus galima ir to akivaizdžiai nejaučiant. Jei vaikas jaučiasi guviai, dūksta, pagrindo nerimauti, greičiausiai, nėra – judėdami vaikai sušyla pakankamai. Atidžiau reiktų stebėti tik pasyvesnius vaikus, ypač jei spaudžia didesnis šaltukas.

Kaip rengti vaiką žiemą?

Pradėkite rengti iš anksto. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau laiko teks skirti pasiruošimui. Vaikus renkite po sluoksnį su pertraukomis, o ne vienu ypu, ypač jei vaikas rengtis nemėgsta.

Vaiką renkite vienu papildomu sluoksniu. Tai gana universali taisyklė: kad vaikas nesušaltų, renkite jį vienu sluoksniu daugiau nei rengiatės patys. Žiemą tikrai reikės bent trijų: pirmojo apatinio, antrojo šildančio ir trečiojo apsaugančio nuo drėgmės ir vėjo.

Apatiniai drabužiai žiemą. Pramogoms lauke geriausiai tinka prakaitą sugeriantys ir paskirstantys audiniai (merino vilna, sintetiniai audiniai). Medvilnė spaudžiant šaltukui nėra geriausias pasirinkimas: dūkdamas vaikas sukaista, o sudrėkusi medvilnė laiko drėgmę savyje ir traukia šaltį.

Lauko drabužiai žiemai. Tinkamiausi vaikui - pūkiniai kombinezonai, striukės, sniego kelnės. Dėl pūkinio užpildo jie yra palyginti lengvi, bet šilti, leidžia vaikui laisvai judėti. Šių drabužių išorinis sluoksnis taip pat pritaikytas lauko pramogoms, nes yra atsparus drėgmei.

Pirštinės. Pirštinės geriau tiks kumštinės: neatskirti pirštukai geriau išlaiko šilumą.

Batai. Svarbu, kad būtų tinkamo dydžio, storapadžiai ir gerai saugotų nuo drėgmės: sušlapęs kojas vaikas gali labai greitai peršalti. Grįžus namo būtina gerai išdžiovinti ir batų vidų: net vandeniui atsparių batų vidus nuo kūno skleidžiamos šilumos šiek tiek sudrėksta.

Sauskelnės. Net jei esate daugkartinių sauskelnių šalininkai, einant į lauką per šalčius rekomenduojama rinktis vienkartinės: jos sugeria drėgmę į vidinį sluoksnį ir odelė lieka sausa.

Apsauginiai veido kremai nuo šalčio

Žiemą tiek vaikų, tiek suaugusių oda susiduria su iššūkiais: šaltas oras „ištraukia“ iš odos drėgmę, be to, dėl šildymo oro drėgmė patalpose taip pat sumažėja, todėl išsausėja ir oda.

Iš dalies šią problemą galite išspręsti drėkindami patalpas (tam patogiausia būtų naudoti oro drėkintuvą), tačiau jei oda vis tiek šerpetoja, atrodo sausa, šiurkšti, sveikai odos būklei atkurti naudokite drėkinamuosius kremus, losjonus. Drėkinančiu kremu odą tepkite bent prieš valandą iki išeinant į lauką – kremuose yra vandens, tad reikėtų, kad jis susigertų į odą.

Jei vaiko odos būklė gera, o šaltukas – nedidelis, apsauginis kremas nuo šalčio nėra būtinas. Žvarbesnėmis dienomis galite patepti vaiko skruostus, nosytę, kaktą riebesniu kremu (puikiai tiks ir taukmedžio sviestas). Lūpas patepkite vazelinu, ypač jei jos linkusios skilinėti.

Saulėtą dieną ne pati blogiausia mintis patepti vaiko skruostus, nosies galiuką apsauginiu kremu nuo saulės – prisiminkite, kad vaiko oda yra plonesnė, todėl ją greičiau pažeidžia UV spinduliai.

Ką daryti, jei vaikas nušalo?

Jei vaikas nušalo galūnes ar tiesiog sušalo kuo greičiau grįžkite į šiltą patalpą, perrenkite sausais, šiltais drabužiais.

Jokiu būdu netrinkite vaiko odos – taip rizikuojate dar labiau pažeisti šalčio paveiktus audinius. Nenaudokite jokių šildančių prietaisų - nušalusios vietos paprastai būna nejautrios (taip pat nejaučia ir karščio), todėl yra tikimybė nusideginti.

Verčiau priglauskite sušalusias vaiko rankutes prie savo šilto kūno, užmaukite ant radiatoriaus pašildytus drabužėlius, kojines ar pirštines. Galima pakišti rankas (kojas) po drungnu vandeniu, tik jokiu būdu ne karštu! Optimali tokiam atvejui vandens temperatūra yra +35-40°C.

Jei vaiko galūnės atrodo neįprastai (balkšvos, gelsvos spalvos, it vaškinės), jei vaikas jų nejaučia ar negali pajudinti, jei randasi pūslelių ar jos pradeda tinti, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.

Jei lauke per šalta

„Žiemiškai" papramogauti galima ir namuose! Piešti žiemiškus paveikslus, iš plastilino nulipdyti besmegenį, sumeistrauti lesyklėlę paukščiams, pažaisti „šilta-šalta".