TV
Sekite tevudarzelis.lt „Google“ Vitaminai vaikams rudenį: ar jų tikrai reikia?
Vitaminai vaikams rudenį: ar jų tikrai reikia? | Stock.Adobe.com
Atėjus rudeniui vaistinių lentynos prisipildo spalvingų vitaminų vaikams, žadančių sustiprinti imunitetą, suteikti energijos ar apsisaugoti nuo peršalimo. Tėvams gali atrodyti, kad mokslo metams įsibėgėjus, o orams vis labiau vėstant metas pasirūpinti ir papildomu vitaminų kursu. Tačiau ar sveikam vaikui iš tiesų reikia duoti papildų?
Vitaminai nėra „skydas“, apsaugantis nuo darželio virusų: ar tikrai?
Rudenį ir žiemą vaikai iš tiesų dažniau serga kvėpavimo takų infekcijomis. Tačiau tai nereiškia, kad visiems be išimties vaikams reikia pradėti vartoti vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksus.
Amerikos pediatrų akademija (AAP) nurodo, kad dauguma sveikų vaikų, kurie valgo įvairų maistą – vaisius, daržoves, visų grūdo dalių, pieno ir baltymų turinčius produktus, reikalingų vitaminų bei mineralų gauna su maistu.
Svarbu akcentuoti ir tai, kad papildai nėra patikimas būdas sustiprinti imunitetą taip, kad vaikas nebesirgtų. Nėra įrodymų, jog vitaminų papildai vaikus apsaugotų nuo rimtų ligų. Imuninės sistemos veiklai daug svarbesni gyvenimo būdo įpročiai: visavertė mityba, pakankamos trukmės miegas ir fizinis aktyvumas.
Ar vaikams reikėtų duoti vitamino C?
Vitaminas C dažnai laikomas vienu svarbiausių vitaminų rudenį. Tačiau jo papildomai duoti vien dėl to, kad prasidėjo šaltasis sezonas, nebūtina.
Daugumai žmonių reguliariai vartojant vitaminą C nesumažėjo tikimybė susirgti peršalimo ligomis. Jis gali šiek tiek sutrumpinti peršalimo trukmę ar sušvelninti simptomus, tačiau poveikis nėra toks, kad vitaminą C būtų galima laikyti nuo rudens virusų apsaugoti padedančia priemone.
Be to, vaikui vitamino C nesunku gauti su maistu: jo gausu brokoliuose, pomidoruose, paprikose, kiviuose, citrusiniuose vaisiuose, braškėse ir kituose vaisiuose bei daržovėse.
Taigi vietoj kasdienės vitamino C tabletės dažnai prasmingiau pasirūpinti, kad vaiko lėkštėje reguliariai atsirastų įvairių daržovių ir vaisių.
Taip pat skaitykite:
Vitaminas D: poreikis rudenį dažniausiai padidėja
Vitaminas D reikalingas kaulams, dantims, raumenims ir normaliai imuninės sistemos veiklai. Organizmas jį gali pasigaminti veikiamas saulės, tačiau šaltuoju metų laiku saulės spindulių tam nepakanka. Šaltuoju metų laiku Lietuvoje saulės spinduliuotės nepakanka tam, kad organizmas pasigamintų pakankamai vitamino D. Sveikatos apsaugos gairėse taip pat nurodoma, kad Lietuvos klimato juostoje saulėtų dienų nepakanka ir vitamino D atsargoms svarbūs mityba bei papildai.
Rekomenduojamos profilaktinės vitamino D dozės:
- kūdikiams iki 12 mėnesių – 400 TV (10 µg) per parą;
- vaikams nuo 1 metų ir paaugliams – 600 TV (15 µg) per parą.
Ar vaikui reikalingas papildas ir kokia jo dozė, priklauso nuo amžiaus, mitybos ir sveikatos būklės.
Todėl dėl vitamino D verta vadovautis ne vien principu „ruduo – vadinasi, reikia vaikui duoti vitaminų“, o konkrečiomis vaiko amžiaus grupei taikomomis rekomendacijomis.
Plačiau skaitykite:
Vitaminas D kūdikiams ir vaikams
Vaikas beveik nevalgo daržovių: ar problemą gali išspręsti vitaminai?
Jeigu vaikas kelias dienas ar net savaites valgo gana vienodą maistą, tai dar nebūtinai reiškia, kad jam trūksta vitaminų ar mineralų.
Tačiau jei mityba ilgą laiką yra labai ribota ir vaikas praktiškai nevalgo tam tikrų maisto produktų grupių, verta ne tiesiog išsirinkti vitaminų papildų, o aptarti mitybą su gydytoju ar dietologu.
Papildų gali prireikti vaikams, kurie:
- yra itin išrankūs maistui ir nevalgo tam tikrų maisto produktų grupių;
- maitinasi veganiškai ar laikosi kitos ribojančios dietos;
- serga lėtine liga, sutrikęs maistinių medžiagų pasisavinimas;
- turi nustatytą konkrečių vitaminų ar mineralų trūkumą.
Pavyzdžiui, nustačius geležies trūkumą ar anemiją (mažakraujystę), gali būti skiriama geležies preparatų. Tačiau geležies vaikui nereikėtų duoti „dėl visa ko“ – per didelis jos kiekis gali būti žalingas.
Į specialistą taip pat verta kreiptis, jei kyla abejonių dėl vaiko augimo, mitybos ar bendros sveikatos būklės. Gydytojas gali įvertinti situaciją ir, jei reikia, rekomenduoti reikiamus tyrimus arba konkretų vitaminą ar mineralą.
Ar vitaminų galima padauginti?
Vitaminų tikrai galima suvartoti per daug, ir tai viena iš priežasčių, kodėl „daugiau – vadinasi, geriau“ principas vaikams netinka.
Kai kurių vitaminų perteklius gali kauptis organizme ir sukelti nepageidaujamą poveikį. Pavyzdžiui, per didelės vitamino D dozės gali sukelti hiperkalcemiją – per didelį kalcio kiekį kraujyje, o labai dideli kiekiai gali pakenkti inkstams ir širdžiai. Didelės vitamino A dozės taip pat gali būti toksiškos.
Taip pat skaitykite:
Todėl svarbu ne tik tai, ką duodame vaikui, bet ir kokias vitaminų dozes duodame.
Dar viena dažna klaida – neperžvelgus sudėties vienu metu duoti kelis skirtingus preparatus. Pavyzdžiui, multivitaminus, vitamino D lašus ir žuvų taukus. Jų sudėtyje gali būti tų pačių vitaminų.
O gal užtenka tiesiog vitaminų imunitetui kurso?
Jeigu vaikas sveikas ir normaliai auga, vien šaltasis metų laikas dar nėra priežastis pradėti kelių mėnesių vitaminų kursą. Geresnis klausimas būtų ne „kokius vitaminus nupirkti?“, o šis: „Ar atsižvelgiant į vaiko mitybą ir gyvenimo būdą kažko trūksta?“
Užuot nuėjus lengviausiu keliu – tiesiog nupirkus dėžutę spalvingų guminukų, verta peržiūrėti vaiko kasdienę rutiną bei įpročius:
- ar jis valgo pakankamai įvairiai;
- ar kasdien valgo daržovių ir vaisių;
- ar racione yra baltymų šaltinių;
- ar gauna pakankamai pieno produktų ar jų alternatyvų;
- ar pakankamai miega;
- ar kasdien būna lauke ir juda;
- ar yra priežastis įtarti konkrečių vitaminų ar mineralų trūkumą.
Taigi, tik įvertinus įvairius veiksnius galima spręsti, ar vaikui apskritai reikia papildų, o jei taip, tai kokių. Todėl prieš perkant vitaminų kompleksą verta pirmiausia išsiaiškinti, ko konkrečiai vaikui gali trūkti, o prireikus pasitarti su gydytoju ar dietologu.
