Ar vaikai tikrai moka siekti sau naudos – manipuliuoti?

Irina Kozorog | Shutterstock.com

Neretai girdime frazę: „Tie vaikai – tikri manipuliatoriai!“ Ir iš tikrųjų – kai laikas miegoti – verkia, kai leidžiama žiūrėti filmuką – šypsosi. Tikri gudruoliai.

Bet kodėl vaikai taip elgiasi? Ar iš tikrųjų tai galime vadinti manipuliacija? Ką sako specialistai?

Kas yra manipuliavimas

Anot psichologų, manipuliacija – tai sukčiavimu ar gudrybe paremtas sąmoningas elgesys, kai nepaisoma kito žmogaus valios, siekiama išimtinai naudos tik sau. Manipuliantas visiškai suvokia savo veiksmą ir geba nuspėti, kokie gali būti tokio elgesio padariniai. Tad jis tai daro sąmoningai, apgalvotai, su konkrečiu tikslu.

Ar maži vaikai geba manipuliuoti

Jei manipuliavimu laikysime anksčiau aptartus veiksmus, galime drąsiai teigti, kad toks elgesys pranoksta kūdikių mąstymo ypatumus. Jei mažas vaikas patenkintas šypsosi, o paliktas – verkia, galime daryti prielaidą, kad tai tėra natūrali jo reakcija į savo išpildytus arba neišpildytus poreikius.

Vaikai iki 4–5 metų yra egocentriški

Tokio amžiaus vaikai dar negeba suprasti kitų žmonių jausmų bei emocijų, pamatyti situacijos kito akimis. O tai reiškia, kad negali nuspėti aplinkinių reakcijos. Išsiilgęs mamos artumo, kūdikis verkia, kad ją prisišauktų. Kai gauna, ko trokšta, – atsipalaiduoja, nes yra patenkintas jo saugumo ir artumo poreikis. Jis nemanipuliuoja, tiesiog jaučiasi laimingas, ir atvirai rodo savo emocijas. Todėl atsiribojimas (jis tiesiog manipuliuoja) ir savo atsakomybės perkėlimas vaikui šiuo atveju nėra tikslingas.

O kaip elgiasi vyresni vaikai

Nors kūdikis dar nėra pajėgus nuspėti savo elgesio padarinių, jam augant ir pažįstant pasaulį, tobulėja ir jo mąstymo gebėjimai. O tai reiškia, kad auga ir galimybė manipuliuoti. Ar vaikas pradės manipuliuoti, labai priklauso nuo aplinkos. Kokį pavyzdį jam parodys tėvai ir auklėtojai? Ar jie yra pajėgūs žvelgti giliau ir tinkamai įvertinti vaiko poreikius, slypinčius už manipuliatyvaus elgesio?

Kad būtų lengviau suprasti vaiką, paanalizuokime, kas dažniausiai priveda jį prie tokio, vadinkime, nesąžiningo elgesio.

Vaikų manipuliavimo priežastys

Saugumo poreikis. Kiekvienas mūsų trokšta būti pastebėtas, įvertintas, jausti bendrystę ir artimą ryšį su kitais. Kiekvienam reikia artimųjų dėmesio, paguodos ir padrąsinimo. Vaikams šie poreikiai yra itin aktualūs, nes jie turi daugiau baimių nei suaugusieji. O tai reiškia, kad ir jų saugumo poreikis yra didesnis. Pirmiausia, vaikas bandys patenkinti tą poreikį paprastais, jam tinkamais būdais (pasikalbėti, paprašyti ir pan.). Bet jei šie būdai nesuveiks – ims ieškoti kitų, veiksmingesnių.
„Nematomas vaikas“. Jei pažiūrėsime atidžiau, pastebėsime labai įdomią tendenciją: labiausiai linkę manipuliuoti yra tie vaikai, kurie jau ankstyvoje vaikystėje suprato, kad tiesiog prašydami ir pranešdami apie savo poreikius nebus išgirsti. O kadangi neišpildyti poreikiai niekur nedingsta, tokie vaikai yra priversti kitaip suktis, ieškoti kitų būdų juos patenkinti. Dažniau manipuliuoti linkę vaikai dažniausiai yra apleisti emociškai. Nemažai jų auga ir globos namuose. Tokie vaikai lanksčiai prisitaiko prie situacijos: vieną dieną jie, atrodo, gali mylėti visa širdimi, o kitą – skaudžiai nuvilti. Kodėl? Todėl, kad jie yra praradę viltį, kad žmonės gali būti jiems geri be priežasties. Jie šventai tiki, kad gauti dėmesio galima tik gudraujant. Taip jie yra pratę išgyventi.
Noras valdyti. Manipuliuoti su tikslu jaustis pranašesniam už kitą yra linkę tiek vaikai, tiek suaugusieji. Juk visi mes norime būti geresni, stipresni, įtakingesni už kitus. Jei vaikui nuolat yra sakoma, kad jis silpnas, kad yra viso labo tik vaikas, kad turi klausyti tėvų, nes yra mažas – savo galios jausmą jis gali susigrąžinti, pasinaudodamas savo silpnybe. Kadangi esu mažas ir silpnas, jūs man padėkite: pamaitinkite, aprenkite, padarykite už mane užduotėlę... tarnaukite. Kitaip tariant, naudodamasis savo silpnybe, jis valdo visus suaugusius šeimos narius.

Elgesio modeliai susiformuoja vaikystėje

Anot psichologų, suaugusio žmogaus elgesio ypatumai susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje (apie 5–6 gyvenimo metus) ir baigia formuotis iki 7–8 metų. Tai, kaip jis elgiasi vėliau, tėra šių elgesio modelių atsiskleidimas. Todėl labai svarbu jau nuo mažų dienų rodyti vaikams deramą pavyzdį – nemanipuliuoti, skatinti elgtis sąžiningai ir užkirsti kelią bandymams gudrauti.

Ką daryti, jei pastebime vaiko manipuliaciją

Be galo svarbu yra nepriimti to asmeniškai. Juk jis taip elgiasi ne todėl, kad nori įkyrėti tėvams, išvesti juos iš kantrybės. Pažvelgę plačiau ir giliau, pastebėsime, kad tokiais būdais jis bando gauti tai, ko jau kartą ar keliskart negavo tiesiog paprašydamas. Tik išmokę kalbėtis, suprasti, priimti ir rasti kompromisus, užkirsite kelią tokiam vaiko elgesiui.