Emocinė kūdikio raida pirmaisiais gyvenimo metais

Vos gimę mažyliai menkai reaguoja į aplinką, o tėvelių dėmesio siekia verkdami, tačiau jau pirmaisiais gyvenimo metais jie išmoksta šypsotis, juoktis, guguoti, susiformuoja kūdikio ir tėvų ryšys bei galima pastebėti pirmąsias mažo žmogaus charakterio savybes.

Kas skatina ir kas slopina kūdikio emocinę raidą?

Mokslininkai pastebi, kad pirmaisiais gyvenimo metais mažyliui ypač svarbu jaustis saugiam ir mylimam, pasitikėti tėvais bei kitais žmonėmis, kurie jį prižiūri ir globoja. Kūdikiai nuolat siekia emocinio ir fizinio artumo su tėvais, o tą išreiškia taip, kaip tuo metu geba: vos gimus per verkimą, o kiek vėliau ir per akių kontaktą, šypseną, rankyčių tiesimą, gugavimą, juoką.

Patenkindami vaikelio fiziologinius poreikius, o taip pat su juo bendraudami, globodami, skatindami jį tobulėti tėveliai padeda pamatus saugaus prieraišumo formavimuisi. Vaikai, kūdikystėje ir anktsyvoje vaikystėje neužmezgę tinkamų emocinių ryšių su tėvais, paaugę dažniau turi bendravimo problemų, nepasitiki savimi bei aplinkiniais, yra linkę į depresiją, agresyvumą, sunkiau reiškia savo jausmus.

Emocinę kūdikio raidą skatina:

• Greitas mažylio fiziologinių ir emocinių poreikių patenkinimas - kūdikiui pravirkus reikėtų pasistengti jį nuraminti, laiku pamaitinti, pakeisti vystyklą, guldyti miegoti ir pan.
• Į vaikelį sutelktas dėmesys - mažyliai ypač jautriai reaguoja į išsiblaškiusius tėvelius, jusdami tai jie susierzina, liūdi. Bendraudami su vaikeliu palaikykite akių kontaktą, kalbėkite su juo, paniūniuokite melodiją, savo dėmesį koncentruokite į vaiką ir tuo pat metu nesistenkite atlikti pašalinių darbų, pavyzdžiui, nekalbėkite mobiliuoju telefonu.
• Vaikelį sodinkite taip, kad jis kuo geriau matytų ir girdėtų aplinką - matydamas garso šaltinį mažylis ima kurti sąsajas, gebėdamas geriau įsižiūrėti į tėvų veidus jis greičiau perpranta emocijas.
• Pasikartojantys veiksmai ir rami aplinka - sustyguotas gyvenimo ritmas, nustatytos valgymo žaidimo, miego režimas suteikia kūdikiui saugumo ir stabilumo jausmą - vieną pagrindinių raidos sąlygų.
• Tėvų kantrybė ir mokėjimas valdytis - mažyliai ypač jautriai reaguoja į tėvų emocijas, tad jiems reikėtų išlikti ramiems, kalbėti švelniu, ramiu balsu, nerodyti piktų mimikų. Tėvams reikėtų suprasti, kad verkimas, irzlumas, net nedideli pykčio protrūkiai yra normali kūdikio raidos dalis.

Emocinę kūdikio raidą slopina:

• Fiziologinių ir emocinių poreikių ignoravimas - vos gimę mažyliai siekia verkimu prisikviesti suaugusiuosius, tačiau negaudami pakankamai dėmesio, o taip ir laiku nepamaitinti, nenuprausti, neužmigdyti jie tarsi sustingsta, tampa pasyvūs, menkai reaguoja į aplinką, nuolat ignoruojamų vaikučių raida gali sulėtėti.
• Atskyrimas nuo tėvų ar daugiausiai laiko su vaiku praleidžiančių suaugusiųjų - mažyliai pakankamai greitai išmoksta atpažinti juos prižiūrinčius žmones, prie jų prisiriša, o atsiskyrę jaučiasi nesaugiai, išgyvena didelį stresą.
• Iškreipta, nestabili dienotvarkė - normalaus ritmo neturintys mažyliai jaučiasi pasimetę, išsigandę, prasčiau miega.
• Nerami gyvenamoji aplinka - nuolatinis triukšmas, barniai, gyvenamosios aplinkos pokyčiai išbalansuoja vaikelio gyvenimo ritmą, jis dažniau suirzta, jaučia baimę.

Emocinė kūdikio raida nuo 1-ojo mėnesio iki 1-ųjų metų

Kiekvieno kūdikio raida yra individuali, tačiau tėvams naudinga žinoti bendrus jos bruožus ir atkreipti dėmesį į kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingus mažylio pasiekimus. 

1 mėnuo

• Palaiko akių kontaktą.
• Verksmu šaukiasi pagalbos (norėdamas valgyti, prašydamas pakeisti vystyklą, suskaudus, sušalus ar pan.)
• Reaguoja į tėvų, šeimos narių balsą ir veido miniką.

2 mėnesiai

• Pradeda šypsotis (ypač matydamas besišypsančius tėvus, šeimos narius).
• Mėgsta žaisti su kitais žmonėmis, žaidimui nutrūkus gali suirzti ir net pravirkti.
• Labiau domisi žmonėmis, jų veido mimikomis, rankų mostais, o ne žaislais.
• Mėgsta tyrinėti veidus, ilgai į juos žiūri, siekia paliesti rankutėmis.
• Pradeda guguoti, reaguoja į aplinkos garsus, stengiasi juos atkartoti.
• Ima rodyti pyktį.

3 mėnesiai

• Ima guguoti ir šypsotis žmonėms, siekdamas jų dėmesio.
• Moka atkartoti kai kurias veido mimikas ir kūno kalbą.
• Nusišypsojus kūdikiui jis taip pat šypsosi, šypseną palydi kūno kalba - juda kojytės, rankytės plačiai išskleistos į šalis, šiek tiek pakeltos.

4 mėnesiai

• Ima domėtis kitais vaikais, atsisuka išgirdęs jų balsą aplinkoje ar per televiziją, radiją.
• Juokiasi kutenamas, o taip pat ir girdėdamas kitų žmonių juoką.
• Pyksta netikėtai nutrūkus žaidimui ar bendravimui.

5 mėnesiai

• Gali rodyti užsispyrimą, pavyzdžiui, tvirtai laikyti vieną žaisliuką, nesidomėti kitu.
• Atskiria šeimos narius, įtariai reaguoja į nepažįstamuosius.
• Mėgsta žaisti įvairių veiklų metu, pavyzdžiui, maudomas, valgant, vystyklo keitimo metu.

6 mėnesiai

• Pradeda ryškėti temperamentas - tėvai pastebi ar vaikelis aktyvus, ar ramesnis, ar ypač jautrus, ar lengvai prisitaikantis prie aplinkos.
• Vaikeliui gali nusibosti žaislai, tačiau jis nepavargsta nuo tėvų dėmesio.
• Ima atpažinti savo vardą.
• Guguoja, kikena būdamas laimingas ir verkia parodydamas nepasitenkinimą.
• Skleidžia įvairius, skirtingus garsus (guguoja, cypia, murma), pliaukši liežuviu.

7 mėnesiai

• Ima suprasti draudimus, reaguoja į žodelį „ne“.
• Akivaizdžiai mėgaujasi bendravimu, bendraujant su artimaisiais nurimsta, džiaugiasi.
• Emocijas reiškia dar aiškiau, ypač stipriai parodo pyktį.
• Stengiasi atkartoti suaugusiujų skleidžiamus garsus, jais domisi, klausydamas susikaupia.

8 mėnesiai

• Labai aiškiai atskiria šeimos narius ir nepažįstamuosius, į pastaruosius gali reaguoti įtariai, net išsigąsti, verkti, pykti.
• Verkia iš bejėgiškumo ir suirzimo, kuomet negali pasiekti norimo žaislo.

9 mėnesiai

• Ima atkartoti ne tik šeimos narių, bet ir svetimų žmonių kūno kalbą.
• Išgirdęs pavadinimą nusuka žvilgsnį į atitinkamą paveiksliuką ar objektą aplinkoje.
• Šypsosi ir bučiuoja savo atvaizdą veidrodyje.
• Jaučiasi ramiai ir gali mėgautis savarankišku žaidimu, tačiau tik tuomet, kada netoliese yra tėvai ar kiti artimieji.
• Būdamas tarp vaikų į aplinką gali reaguoti jautriau.

10 mėnesių

• Jaudinasi atskirtas nuo tėvų, ima verkti paliktas vienas.
• Pradeda labiau pasitikėti savimi, pats tyrinėja aplinką.
• Reaguoja į pagyras, plojimus, jais džiaugiasi.
• Pradeda reikštis baimės, pavyzdžiui, kūdikis gali imti bijoti dulkių siurblio, garsiai tekančio vandens ir kt.
• Akivaizdžiai rodo savo nuotaiką.

11 mėnesių

• Stengiasi pelnyti tėvų dėmesį ir pagyras, nori jiems įtikti.
• Suirzęs, supykęs ar pavargęs tyčia, sąmoningai elgiasi priešingai, nei prašomas, pavyzdžiui, išmeta žaisliuką užuot paėmęs ir pan.

1 metai

• Būdingi stiprūs emocijų protrūkiai (taip pat ir neigiamų emocijų).
• Akivaizdžiai rodo prielankumą vienam ar keliems žmonėms, o su kitais bendrauja nenoriai arba menkai jais domisi.
• Rodo humoro jausmo užuomazgas, pavyzdžiui, norėdamas prajuokinti tėvus ima rodyti grimasas.
• Pasireiškia nuotaikos svyravimai.