Gyvenamosios vietos deklaravimas

Alexander Supertramp | Shutterstock.com

Kas yra gyvenamosios vietos deklaravimas?

Paprastai kalbant, tai duomenų apie savo (ar savo vaikų) gyvenamąją vietą pateikimas.

Jei žmogus turi kelis būstus, deklaruojama tik viena gyvenamoji vieta – tas būstas, kuriame asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.

Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą?

Gyvenamąją vietą patogiausia deklaruoti internetu per Elektroninius valdžios vartus epaslaugos.lt. Tam reikia turėti el. parašą, el. bankininkystę ar kitais portale „Elektroniniai valdžios vartai“ nurodytais būdais.

Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčių) sutikimas, jis (jie) taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą. Tai turi būti padaryta per 3 dienas.

Internetu gyvenamąją vietą galima deklaruoti tik gyvenamosios paskirties patalpose ar pastatuose ir pastatuose, kurių paskirtis „Kita (sodų)” ir tik tuo atveju, jei gyvenamosios vietos adresas yra pilnas (su namo, buto ar patalpos numeriais) ir jis yra Lietuvos Respublikos adresų registre.

Jei gyvenamosios vietos deklaruoti internetu neturite galimybės, tai galite padaryti nuvykę į seniūniją ar savivaldybę.

Kas turi deklaruoti gyvenamąją vietą?

Gyvenamąją vietą Lietuvoje turi deklaruoti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvoje gyvenantys 183 dienas (~6 mėnesius) per metus . Kitų šalių piliečiams taikomos kitos sąlygos. ir šiame straipsnyje nėra aptariamos.

Gyvenamoji vieta turi būti deklaruota ir ją pakeitus (pavyzdžiui, persikrausčius į kitą miestą ar butą). 

Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti vaiko atstovai (plačiau apie tai straipsnyje Vaiko gyvenamosios vietos deklaravimas.

Kodėl reikia deklaruoti gyvenamąją vietą?

Gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į viešas paslaugas, socialinę paramą, išmokas (pavyzdžiui, išmoką gimus vaikui).

Iš kitos pusės, deklaravę gyvenamą vietą Lietuvoje įgyja ir tam tikras pareigas, pavyzdžiui, mokėti privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokas, kurios garantuoja teisę į nemokamas medicinines paslaugas Lietuvoje.

Išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimas

Išvykimą iš Lietuvos Respublikos privaloma deklaruoti, jei iš Lietuvos išvykstama ilgesniam kaip 6 mėnesių periodui. Tai turi būti padaryta ne anksčiau kaip 7 darbo dienos iki išvykimo, nurodant išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą.

Jei deklaracija pildoma jau po išvykimo, asmuo bus laikomas išvykusiu nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Gyventojų registrą dienos.

Jei iš Lietuvos planavote išvykti trumpesniam periodui, tačiau situacijai pasikeitus užsienio valstybėje pasilikote ilgiau kaip 6 mėnesius, išvykimą iš Lietuvos Respublikos galite deklaruoti Lietuvos Respublikos ambasadoje ir konsulinėje įstaigoje.

Jei turite nepilnamečių vaikų ir išvykstate su jais, taip pat turėsite užpildyti ir vaikų išvykimo deklaracijas.

Jei jums išvykus vaikai liks gyventi Lietuvoje, savo išvykimo deklaracijoje turėsite nurodyti, su kuo vaikai lieka gyventi, tų asmenų asmeninius ir kontaktinius duomenis.

Ar reikia patalpų savininko sutikimo deklaruojant gyvenamąją vietą?

Deklaruojant savo gyvenamąją vietą kitam asmeniui priklausančiame būste, turi būti pateiktas vienas iš šių dokumentų:

• Savininko sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje ar pastate.
• Būsto nuomos sutartis.
• Būsto panaudos sutartis.
• Įmonės ar įstaigos išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi įmonei (įstaigai) priklausančioje patalpoje.
• Apsigyvenimą viešbutyje patvirtinantys dokumentai.
• Suteiktą bendrabutį patvirtinantys dokumentai.

Deklaruojant vaiko (taip pat ir naujagimio) gyvenamąją vietą, atskiras savininko sutikimas nereikalingas, nes vaikas deklaruojamas tuo pačiu adresu, kaip ir jo tėvai.

Svarbu paminėti, kad viename būste gali būti deklaruotas ribotas gyventojų skaičius: įstatyme numatyta, kad mažiausias naudingasis būsto plotas asmeniui, būste deklaravusiam gyvenamąją vietą, turi būti ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai. Šis reikalavimas netaikomas, nei deklaruojama vaiko gyvenamoji vieta.

Gyvenamosios vietos deklaravimas nesuteikia jokių teisių į būstą, o būsto savininkas gali bet kada savo sutikimą atšaukti.

Jeigu pateiktame dokumente yra nurodyta data, iki kurios leista gyventi nurodytoje patalpoje ar pastate, arba jeigu savininkas (bendraturčiai) nurodė tokią datą gyvenamosios vietos deklaracijoje, deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki nurodytos datos.

Kokie duomenys pateikiami deklaruojant gyvenamąją vietą?

Deklaruojant gyvenamąją vietą, taip pat reikės šių dokumentų ir duomenų:

• asmens tapatybės dokumentas (registruojant naujagimį, gali būti pateiktas gimimo liudijimas arba
• asmens kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas);
• tikslus ir pilnas gyvenamosios vietos adresas arba savivaldybės pavadinimas (kai asmuo pateikia prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), arba valstybės pavadinimas (kai asmuo deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos);
• duomenys apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius) (jeigu tai fizinis asmuo, – jo vardas, pavardė, gimimo data ir gyvenamoji vieta; jeigu tai juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas);
• duomenys apie naudingąjį būsto plotą; unikalus patalpos ar pastato numeris (jį galite rasti: Registrų Centro savitarnos svetainėje);
• data, iki kurios galioja deklaravimo duomenys (tais atvejais, jei gyvenamoji vieta deklaruojama tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, turint terminuotą būsto nuomos sutartį).
• išvykimo iš gyvenamosios vietos data (nurodoma išvykstant iš Lietuvos Respublikos).