Hemorojaus operacijos: nuo minimaliai invazinių gydymo būdų iki chirurgijos (2080)
Kunlathida6242 | Shutterstock.com
Hemorojus - viena iš ligų, apie kurią kalbėti itin nejauku ir nemalonu, jau nė neminint vizitų pas gydytojus. Labai dažnai hemorojų bandoma gydyti namų sąlygomis, laukiama, kol liga pasitrauks pati, tačiau, deja, kuo ilgiau delsiama, tuo labiau šis negalavimas progresuoja ir tuo sudėtingesnio gydymo gali prireikti.
Kas yra hemorojus?
Hemorojus - tai tiesiosios žarnos arba išangės venų išsiplėtimas. Jis gali būti vidinis ir išorinis: vidinis dažniausiai neskausmingas, pasireiškia kraujavimu. Išorinis hemorojus įprastai sukelia intensyvesnį skausmą, ypač jei susiformuoja trombas.
Pagrindiniai hemorojaus simptomai yra kraujavimas tuštinantis, prie išangės susiformavę mazgeliai ar gumbeliai, skausmas, perštėjimas, patinimas, niežėjimas ir bendras diskomfortas.
Dažniausios hemorojaus priežastys yra vidurių užkietėjimas, stiprus stanginimasis, ilgas sėdėjimas, antsvoris, mažas skaidulų ir vandens kiekis kasdieniame racione ir kt.
Hemorojus moterims dažnas nėštumo metu. Nėštumo metu moters organizme vykstantys pokyčiai sudaro palankias sąlygas hemorojui vystytis, o jei moteris juo jau sirgo anksčiau - progresuoti.
Plačiau skaitykite:

inspiring.team | Shutterstock.com
Kaip gydomas hemorojus?
Hemorojaus gydymo būdų yra daugybė: rekomenduojama vartoti daugiau skaidulų turinčio maisto, gerti daugiau vandens, atlikti šiltas sėdimąsias voneles, būti fiziškai aktyviems, naudoti specialius tepalus ar žvakutes nuo hemorojaus, o esant sunkesniems atvejams gali būti rekomenduojama ir hemorojaus operacija ar kitas intervencinis gydymo metodas.
Tinkamiausią gydymą specialistai parenka atsižvelgę į hemorojaus stadiją ir išplitimo laipsnį. Konservatyvus gydymas (t. y. be invazinių ar chirurginių procedūrų) yra efektyvus tik pirmosiose ligos stadijose. Jei įprastos priemonės (mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai, vonelės, žvakutės ir pan.) nepadeda, liga progresuoja, yra pažengusi, tuomet jau gali prireikti operacinio gydymo.
Nėštumo metu didesnės intervencijos (pvz., gydymas guminiais žiedais) taikomos retai - tik jei skausmas labai stiprus ir konservatyvus gydymas neveiksmingas. Chirurginis hemorojaus gydymas dažniausiai atidedamas po gimdymo.
Intervenciniai hemorojaus gydymo būdai
Šiuolaikinė medicina siūlo daug pažangių tiek minimaliai invazinių, tiek chirurginių hemorojaus gydymo būdų.
Hemorojaus gydymas specialiais guminiais žiedais
Vidiniai hemorojaus mazgai įtraukiami į specialų vakuuminį instrumentą ir užveržiami guminiais arba latekso žiedais. Perrišti hemorojaus mazgai nutrūkus kraujotakai per keletą dienų nunyksta, apmiršta ir savaime pasišalina. Po procedūros 1 sav. reikėtų vengti fizinio krūvio.
Ši procedūra - neskausmingai, greita (trunka tik kelias minutes) bei efektyvi, nereikia nuskausminimo. Jeigu pirmosios procedūros metu nebuvo pašalinti smulkiausi mazgai, ją galima pakartoti: tikimybė, kad hemorojus ateityje atsinaujins, yra minimali.
Gydymas lazeriu (koaguliacija)
Procedūros metu šalinami pakitę tiesiosios žarnos audiniai. Lazeriu galima operuoti tiek smulkius, tiek ir didesnius hemorojaus mazgus. Koaguliacija laikoma saugiu gydymo metodu – jos metu nepažeidžiami aplinkiniai audiniai, gleivinė bei oda.
Beje, gydymui koaguliacijos metodu gali būti pasitelkiamas ne tik lazeris, bet ir infraraudonieji spinduliai bei elektros impulsai.
Skleroterapija
Skleroterapija - tai invazinis metodas, skirtas gydyti matomus paviršinius kapiliarus ir išsiplėtusias venas. Į pogleivį ties mazgeliu suleidžiama specialių medikamentų, kuriems veikiant kraujagyslės sustandėja ir išveša, o mazgas suminkštėja.
Ši procedūra taip pat yra greita, neskausminga, komplikacijų pasitaiko labai retai, pacientai gali greitai grįžti prie įprastų veiklų. Per vieną procedūrą nepasiekus pageidaujamo efekto, skleroterapiją galima pakartoti.
Hemorojaus mazgų šaldymas (krioterapija)
Hemorojaus mazgai gali būti veikiami šalčio: ši procedūra dar vadinama krioterapija. Procedūros metu gali būti naudojamas skystas azotas, anglies arba azoto dioksidas, kurie sušaldo hemorojaus mazgą.
Procedūra trunka apie 20 min. Ją galima kombinuoti su gydymu guminiais žiedais: ambulatorinėmis sąlygomis ši gydymo metodika yra bene efektyviausia.
Transrektalinė hemorojaus dearterializacija (THD)
Specialiu dopleriu aptinkamos 6 arterijos, krauju aprūpinančios hemorojaus mazgus. Šios kraujagyslės yra suspaudžiamos ir perrišamos: taip stabdoma kraujotaka, tad laikui bėgant mazgai sumažėja.
Šis gydymo būdas yra minimaliai invazinis, nereikia atlikti pjūvių, tad pooperacinis laikotarpis yra kur kas trumpesnis.
Chirurginis hemorojaus gydymas (hemoroidektomija)
Jei hemorojus nebuvo gydomas ir yra įsisenėjęs, kiti gydymo būdai gali būti neveiksmingi, todėl prireiks operacijos. Jos metu hemorojaus mazgai yra visiškai pašalinami. Prieš operuojant gali būti atliekamas vietinis nuskausminimas arba bendroji nejautra (narkozė). Operacija dažniausiai trunka apie 30–60 min.
Chirurginis gydymas - pats sudėtingiausias, po operacijos žaizdos gali gyti net iki mėnesio, pats gijimas - skausmingas, todėl dažnai prireikia vartoti nuskausminamuosius, pacientėms sunku sėdėti ir vaikščioti.
Kaip pasiruošti hemorojaus gydymo procedūroms ir operacijai?
Kaskart prieš vizitą pas gydytoją proktologą arba prieš procedūrą / operaciją namuose reikėtų atlikti žarnyno valymą:
- Įsigykite 2 vnt. specialių klizmučių;
- Jas panaudokite iki numatytojo vizito likus 2–3 val. Jeigu viduriai užkietėję, tuomet dar 2 klizmutes panaudokite vakare prieš procedūrą ar operaciją;
- Išsivalę tiesiąją žarną, po 15–20 min. procedūrą pakartokite;
- Mažiausiai 3–4 val. iki vizito / operacijos negalima valgyti.
Pajutus hemorojaus simptomus reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją: turėkite omenyje, kad kuo ilgiau delsite, tuo ilgesnis ir skausmingesnis gydymas gali laukti.






Sveiki, noriu paklausti ar kas nors susidūrėte su tokia problema. Turiu vidinį 2-3 laipsnio mazgą su išoriniu odos dariniu. Šiaip mano simptomai labai minimalūs, esu pastebėjusi kraujo po tuštinimosi gal tris kartus prieš metus laiko. Apart to, tik niežėjimas, kurį šiuo metu jaučiu labai retai, nors anksčiau yra buvę tokių tarsi paūmėjimų. Bet pagrindinė mano problema - higiena. Po tuštinimosi visada dažniausiai prausiuosi po dušu, bet po kurio laiko nusišluosčius su tualetiniu popieriumi pastebiu ant jo nedidelį kiekį rusvų išskyrų, tiesiig atrodo, kad nebuvau nusivalius šiknos 😀 Nors prieš tai prausiausi po dušu ir ten jau viskas buvo tobulai švaru. Čia gal dar susiję ir su tuo, kad man tuštinantis pradžioj š būna normalios konsistencijos, bet į pabaigą labai suminkštėja. Tai gal ir kokia dirglioji žarna pas mane yra atsiradus, nes anksčiau nebūdavo šito. Man chirurgas sakė, kad čia kaip ir nelaikymas toks minimalus, tai po operacijos būtų tik blogiau. Bet man čia labiau atrodo susiję su tom odos raukšlėm, nes ir googlas rašo, kad gali tose raukšlėse užsilikti š ir po to, valandos bėgyje po tuštinimosi, nuo judėjimo viskas išeina lauk. Tokiu atveju operacija kaip tik išpręstų šitai. Žodžiu, gal kažkas buvot susidūrę su tokia problema ir ar operacija ją išsprendė, jeigu operavotės. Ačiū!