Miego paralyžius: kas tai ir kaip su juo kovoti? (6)

Įsivaizduokite, kad pabundate ir puikiai suvokiate aplinką, tačiau negalite nė trupučio pajudėti. Tai ne slogus sapnas, bet realybė, geriau žinoma kaip miego paralyžius. Dažniausiai toks laikinas sąstingis nekelia realaus pavojaus, tačiau žinant, kas iš tiesų vyksta su mūsų kūnu, lengviau įveikti šio gana keisto miego sutrikimo baimę.

Miego paralyžius gali ištikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniau pasitaiko žmonėms, kurių miego grafikas nėra pastovus (pavyzdžiui, dirbant pamaininį darbą).

Pirmą kartą šią būseną galima parirti dar vaikystėje ar paauglystėje, tačiau miego paralyžiaus epizodų dažniausiai pasitaiko 20-30 m. žmonėms.

Miego paralyžius - kas tai?

Miego paralyžius yra būklė, kai prieš užmigdami arba pabudę laikinai sustingstame ir negalime pajudinti jokios kūno dalies. Šis reiškinys medicinoje žinomas kaip atonija - susilpnėjęs audinių ir organų tonusas. Be atonijos, žmonės miego paralyžiaus epizodų metu dažnai patiria ir haliucinacijas.

Miego paralyžius yra laikomas parasomnija (tai yra miego sutrikimai, galintys sukelti neįprastą elgesį miego metu). Parasomnija yra susijusi su REM (greitų akių judesių) miego faze. Šios fazės metu sapnai būna labai tikroviški. Tiek REM fazė, tiek ir atonija baigiasi pabudus, o pabudęs žmogus nesuvokia, kodėl negeba pajudėti.

Tyrėjai mano, kad miego paralyžius - tai mišri sąmonės būsena tarp budrumo ir REM miego.

Kiek laiko tęsiasi miego paralyžius?

Miego paralyžiaus trukmė kiekvienu atveju skiriais. Jis gali tęstis nuo kelių sekundžių iki net 20 minučių, tačiau dažniausiai trunka apie 2 min.

Ar miego paralyžius yra pavojingas?

Miego paralyžius iš esmės nėra pavojingas, tačiau epizodo metu galite jausti didelį stresą. Kai kurie miego paralyžiaus atvejai yra susiję su kitais miego sutrikimais, todėl jei prastai miegate, reikėtų konsultuotis su gydytoju.

Ar miego paralyžius pasitaiko dažnai?

Preliminariai skaičiuojama, kad maždaug 30 % žmonių per visą gyvenimą pariria bent vieną miego paralyžiaus epizodą.

Ką žmogus jaučia miego paralyžiaus metu?

Miego paralyžiaus epizodams (t. y. prieš užmiegant arba iškart pabudus) būdingi šie simptomai:

• Nepavyksta pajudinti rankų ar kojų;
• Asmuo nekalba;
• Jaučiamas spaudimas krūtinėje (tarsi dusina);
• Kyla pojūtis, tarsi atsiskiriama nuo kūno;
• Haliucinacijos (gali atrodyti, kad kambaryje yra pavojų keliantis asmuo);
• Mieguistumas dienos metu.

Miego paralyžiaus epizodo metu žmogus suvokia viską, kas vyksta aplink jį, bet negali pajudėti ar kalbėti. Žinoma, kvėpavimo funkcija nesutrinka, vis dar galima judinti akis.

Labai dažnai šio savotiško priepuolio metu žmonės jaučia baimę, bejėgiškumą, pradeda panikuoti.

Ką daryti miego paražyliaus epizodo metu?

Nėra būdų sustabdyti miego paralyžiaus epizodą. Tiesiog daugelis žmonių pastebi, kad greičiau atsigauti padeda susitelkimas į mažus judesius, pavyzdžiui, bandymas pajudinti vieną pirštą, po to - du pirštus, ir t. t.

Tiesiog reikia išlaukti ir dėti pastangas, kad paralyžius nepasikartotų.

Kas nutinka žmogų miego pažadinus miego paralyžiaus epizodo metu?

Miego paralyžiaus epizodo metu žmogų galite saugiai pažadinti palietę arba pakalbinę. Tiesa, iškart jis negalės nei pasakyti, nei judesiais parodyti, ką jaučia ir kad išgyvena šį epizodą: tik atsigavęs asmuo papasakos, ką patyrė.

Kas sukelia miego paralyžių?

Tikslios miego paralyžiaus priežastys nežinomos. Tačiau sveikatos priežiūros specialistai daro prielaidą, kad jis dažniau pasireiškia dėl šių priežasčių:

• Narkolepsijos. Tai neurologinis miego sutrikimas, kurio metu smegenys nesugeba tinkamai sureguliuoti miego ir budrumo ciklo;
• Miego trūkumo;
• Nereguliaraus miego (pavyzdžiui, dirbant pamainomis);
• Sergant obstrukcine miego apnėja;
• Psichikos sveikatos sutrikimų: tai nerimas, bipolinis sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas arba panikos atakos;
• Tam tikrų vaistų (pavyzdžiui, skirtų gydyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą) vartojimo;
• Priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms ir kt.

Kaip diagnozuojamas miego paralyžius?

Dažniausiai sutrikimas diagnozuojamas atlikus paciento apžiūrą ir įvertinus miegą bei simptomus, užduodant tam tikrus klausimus:

• Kaip dažnai asmuo patiria miego paralyžių, kokio jis tipo, kada prasidėjo;
• Apie miego kokybę ir kiekį, ar dienos metu žmogus jaučia nuovargį;
• Apie ligas, vartojamus vaistus, žalingus įpročius ar priklausomybes;
• Psichikos sveikatą: ar asmuo šiuo metu patiria stresą, turi psichikos ligą;
• Paveldimumą: galbūt kiti šeimos nariai taip pat buvo varginami miego paralyžiaus.

Miego sutrikimus, pavyzdžiui, narkolepsiją (kuri ir sukelia miego paralyžių) įtariantis gydytojas gali rekomenduoti atlikti šiuos tyrimus:

• Miego sutrikimų tyrimą (ambulatorinę polisomnografiją). Šio tyrimo metu stebimi ir registruojami įvairūs organizmo rodikliai: širdies ritmas, kvėpavimas, deguonies kiekis kraujyje, smegenų aktyvumas, kūno padėtis, judesiai ir kt. Per tyrimą galima stebėti ir miego paralyžiaus epizodus, nustatyti miego apnėją ir kt.;
• Sudėtinį miego latencijos testą. Jis leidžia įvertinti, kaip greitai užmiegama, miego kokybę trumpai snūstelėjus. Testas padeda nustatyti narkolepsiją.

Ar miego paralyžių galima išsigydyti?

Gydymą lemia miego paralyžių nulėmusios priežastys.

Dažniausi gydymo būdai:

• Skiriama vaistų, neleidžiančių pasiekti REM miego fazės;
• Skiriama vaistų, padedančių gydyti pagrindinę psichikos sveikatos problemą ar kitus miego sutrikimus (pavyzdžiui, antidepresantų);
• Gerinama miego higiena: ugdomi įpročiai, padedantys geriau miegoti;
• Psichikos sveikatos specialistų konsultacijos (pavyzdžiui, jei asmuo dažnai patiria stresą).