TVKada reikėtų kreiptis į logopedą?
Andrii Spy_k | Shutterstock.com
Vaikų kalba vystosi labai greitai, ypač mažyliui pradėjus lankyti darželį. Pažanga, lyginant su kūdikystės laikotarpiu, būna didžiulė. Tačiau ne visada kalbiniai įgūdžiai vystosi taip sparčiai, tad jei kiti dvimečiai jau puikiausiai kalba sakinukais, o jūsiškis dar tik savo kalba, gali atrodyti, kad jis stipriai atsilieka.
Jeigu numanote, kad vaiko kalbos raida gali vėluoti, pasitarkite su gydytoju pediatru: jis gali nukreipti konsultuotis su logopedu, kuris ir įvertins, ar jūsų vaikui sunku bendrauti ar suprasti kitus žmones, ar kalbos padargai „veikia“ tinkamai ir apskritai ar problema egzistuoja.
O šiame straipsnyje detalizuojami požymiai, kada vaikui gali prireikti logopedo pagalbos.
Kokią dalį vaikų kalbos turėtume suprasti?
| Vaiko amžius | Suprantamų žodžių kalboje, proc. |
| 19-24 mėn. | 25-50 proc. |
| 2-3 metai | 50-75 proc. |
| 4-5 metai | 75-90 proc. |
| 5+ metai | 90-100 proc. |
Kūdikių kalba: kada reikėtų konsultuotis su logopedu?
Kūdikis iki 1 m. visiškai nereaguoja į garsus, savo vardą
Jeigu ūgtelėjęs kūdikis visiškai ignoruoja, ką jam sakote, tai gali įspėti apie klausos problemas ar / ir raidos sutrikimus. Išgirdus kažkokį stipresnį garsą, refleksų vedini sukamės į tą pusę, kurioje yra garso šaltinis (pavyzdžiui, jei garsiai užgrojo radijas ar sudužo puodelis). Kuo anksčiau problema nustatoma, tuo greičiau ir efektyviau ją galima išspręsti.
Nesivystantys komunikaciniai gebėjimai
Verta sunerimti, jei kūdikis įpusėjus ar besibaigiant pirmiesiems gyvenimo metams nebando guguoti ir / ar gugavimu bei kitais garsais „nekalba“ su jį kalbinančiais suaugusiais.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei artėjant 1-ajam gimtadieniui vaikelis nepradeda sakyti paprastų skiemenų (pavyzdžiui, ma, ba, da) ir nerodo prasmingų gestų (pavyzdžiui, nemojuoja atsisveikindamas).
Iki 1,5 m. vaiko kalba: kada reikėtų konsultuotis su logopedu?
Nekartoja žodžių, nemėgdžioja gyvūnų skleidžiamų ir kitų garsų
Kartais vaikai tiesiog iš prigimties yra tylesni, ramesni ir gali būti nelinkę atkartoti garsų, tačiau tai gali būti ir sulėtėjusios kalbos raidos požymis. Taigi, pirmiausia galima vaiką tiesiog paskatinti pakartoti garsus (pavyzdžiui, skaitant knygelę apie gyvūnus).
Labai efektyvus – ir smulkiosios motorikos lavinimas. Smulkiosios motorikos lavinimas yra ypatingai svarbus kalbos tobulėjimui. Pastebėta, kad pirštų pagalvėlių stimuliavimas suaktyvina už kalbą atsakingų smegenų centrų darbą.
Plačiau skaitykite:
Vaikas nesupranta paprastų prašymų
Jei vaikas nesupranta paprastų prašymų (pavyzdžiui, mesk kamuolį, einame, valgyk ir pan.), gali būti, kad vaiko kalbos suvokimas yra komplikuotas. Tik specialistas atsakys, ar verta kažko imtis, ar paprasčiausiai laukti. Tiesa, kartais užtenka paprastų užduotėlių, padedančių ugdyti kalbos suvokimo įgūdžius namuose.
2 m. vaiko kalba: kada reikėtų konsultuotis su logopedu?
Vaikas pirštu visiškai nerodo į tam tikrus objektus ar daiktus
Jei vartant knygelę ar išėjus pasivaikščioti vaikas nerodo į tam tikrus daiktus, kai jo klausiame „kas čia?“, šio fakto nereikėtų ignoruoti. Galbūt vaiko žodynas dar nėra pakankamai išsamus ir jis nesupranta, ko jo klausiate, bet gali būti ir taip, kad gal vaikas tiesiog prasčiau girdi arba turi kalbos suvokimo problemų.
Kalba tik pavieniais žodžiais
Normalu, jei vienerių metų vaikas pasako tik po vieną žodį, tačiau 2 m. mažylis jau turėtų gebėti pasakyti dvižodžius junginius, pavyzdžiui, „noriu valgyti“, „eime pažaisti“, „šuniukas loja“ ir pan. Jei tokio amžiaus vaikas nejungia žodžių, tai irgi jau gali būti įspėjimas, kad pats metas apsilankyti pas logopedą.
Netaria raidžių B, P, D, T, G, K, F, V
Visos šios priebalsės – lengvai artikuliuojamos, jas vaikas jau sugeba ištarti dar nesulaukęs 3 m. Tad vaikas paprastus žodžius (pavyzdžiui, „katė“, „gatvė“ ir pan.) turėtų tarti taisyklingai. Priešingu atveju pravers nesudėtingi artikuliaciniai žaidimai.
3 m. vaiko kalba: kada reikėtų konsultuotis su logopedu?
Vaikas mikčioja
Jau ankstyvoje vaikystėje gali būti aptinkama ir mikčiojimo apraiškų. Jeigu vaikas kalbėdamas stringa, kartoja ar tęsia tuos pačius garsus, skiemenis, o kartais visai pameta mintį, tikėtina, kad reikės lankytis pas logopedą. Jis mokys kontroliuoti kvėpavimą, tartį, nedubliuoti garsų ir kt.
Vaikas vis dar dažniau kalba savo kalba negu įprasta
Per 3 pirmuosius gyvenimo metus vaiko žodyno, suvokimo, garsų atkartojimo, galiausiai, netgi motorikos įgūdžiai ištobulėja neįtikėtinai. O jei vaiko kalbos dar visiškai neįmanoma suprasti arba jis vartoja tik šeimos nariams suprantamą ar kūdikišką kalbą (pavyzdžiui, niam-niam, au-au ir pan.), reikėtų keliauti pas logopedą.
Vaikas turi mokytis komunikuoti rišliai: šio įgūdžio jam prireiks bendraujant su bendraamžiais, artimaisiais. 3 m. vaikai įprastai jau geba nemažai ką papasakoti, tad sulėtėjusi kalbos raida kelia didelį diskomfortą ir patiems vaikams, ir jų aplinkos žmonėms.
Kalba nederindamas kalbos dalių
Iki 3–3,5 m. vaikas dar gali nederinti kalbos dalių, tačiau nuo tokio amžiaus vaiko pasakomi žodžių junginiai ir sakiniai jau turėtų turėti prasmę, tikslą, t. y. veiksmažodžiai kalbant daugiausia turėtų būti derinami su daiktavardžiais, daiktavardžiai – su būdvardžiais ar skaitvardžiais (pavyzdžiui, „mašina važiuoja“, „gražus šuniukas“, „ tupi dvi katytės“), ir t. t.
Skiemenis sukeičia vietomis ar prideda naujų skiemenų
Kartais, kai dėl supainiotų skiemenų išgirstame įvarius naujadarus, galime ir prapliupti juokais: vaikų kalbinis originalumas dažnai nustebina. Tačiau iškraipyto žodžio nereikėtų atkartoti patiems: verčiau pamokykite vaiką tam tikrą žodį ištarti taisyklingai. O jei pastangos nueina perniek ir vaikas vis tiek iškraipo žodžius, logopedas patars, kaip lavinti girdimąjį suvokimą.
Kalbėdamas liežuvį įterpia tarp dantų
Šis įprotis (kai kuriais atvejais – netgi sutrikimas) nėra išaugamas, be to, gali turėti įtakos sąkandžio vystymuisi. Vaikas tarp dantų liežuvį laiko dėl silpnesnių jo raumenų ar artikuliacinių padargų. Išmokyti vaiką taisyklingai laikyti liežuvį gali tik logopedas.
Trečiųjų gyvenimo metų pabaigoje vaikas dar netaria priebalsių Č, Š, S, Z, Ž ir L
Visi šie garsai – jau sunkiau artikuliuojami, tad jei vaikas dar jų netaria, labai efektyvios – artikuliacinės mankštelės, padedančios formuoti tinkamą lūpų ir liežuvio padėtį. O, pavyzdžiui, garsą R dažnai tarti išmoksta tik 4–5 metų vaikai: tai visiškai normalu.
Daugiausia kalbos ir tarties problemų pastebima vaikui sulaukus 3-iojo gimtadienio, nors, žinoma, kuo anksčiau pastebėję kalbos sutrikimų apsilankysite pas specialistą, tuo geriau.
