Kaip parinkti vaikui tinkamus krikštatėvius? (69)

Parinkti kūdikiui ar jau paūgėjusiam vaikui krikštatėvius – vienas didžiausių pirmųjų tėvystės metų iššūkių. Krikštatėviai – tarsi antrieji tėvai, moralinis ir dvasinis vaiko autoritetas.

Jie padeda vaiką auginti, ugdyti, jei reikia, ir užaugina. Todėl kvietimas tapti krikštatėviais – didelės pagarbos ir visiško pasitikėjimo ženklas, o atsisakyti tapti krikšto tėvais nuo seno buvo laikoma blogu ženklu ir, esą, galėjo nulemti vaiko likimą.

Anksčiau krikštatėviai buvo renkami iš giminių ir kaimynų, dažnai jais tapdavo net ir vietiniai kunigai, taip pat vaikas turėdavo net ne vienus krikštatėvius, o kelias jų poras. Juos renkant buvo laikomasi visos galybės taisyklių, prietarų ir kt. Pavyzdžiui, buvo tikima, kad vaikas perims krikštatėvių būdą, todėl nebuvo kviečiami mėgstantys taurelę pakilnoti ar nekokio charakterio žmonės.

Šiandien krikštynos mažiau saistomos įvairių tradicijų ir prietarų, tačiau tėvai krikštatėvius renka ne mažiau atidžiai.

Bažnyčios krikštatėviams keliami reikalavimai

Gana svarbus akcentas – ar būsimieji krikštatėviai tiki į Dievą ir ar sugebės būti vaiko dvasiniais autoritetais. Nebūtina, kad krikštatėviai būtų aktyviai praktikuojantys katalikai, tačiau jie neturėtų būti ir visiški ateistai.

Bažnyčia kelia šiuos reikalavimus:

• Asmuo turi būti vyresnis nei 16 m.
• Krikšto tėvai gali būti tik katalikai, priėmę Krikšto, Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentus.
• Krikšto tėvais gali būti ir tik civilinę santuoką sudarę ar išsiskyrę asmenys.

Susituokę ar nesusituokę krikšto tėvai?

Susituokę krikšto tėvai. Bene dažniausiai krikštatėviais pasirenkama susituokusi (paprastai – ir savo santuoką bažnyčioje palaiminusi) pora. Jeigu poros santykiai neseniai užsimezgę, dažnu atveju antroji pusė į krikštatėvius nekviečiama: esą skyrybų atveju vaikas gali likti be vieno iš krikštatėvių. Tačiau, kaip rodo reali praktika, nuo skyrybų nėra apsaugota nė viena pora, tad tik žmogaus asmeninės savybės lemia, ar jis ateityje bendraus su krikšto vaiku, ar ne. Visgi ilgalaikiai santykiai – tarsi didesnis garantas.

Krikšto tėvai iš atskirų šeimų. Motyvų, kodėl pasirenkami krikštatėviai iš atskirų šeimų, yra pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, jei šeima turi vienturtį ir nenori įžeisti nei vaikelio mamos, nei tėčio artimųjų, krikšto mamą parenka iš vienos, o krikštatėvį – iš kitos giminės. Taip pat dažnai artimas žmogus, idealiai tinkantis į krikštatėvius, yra viengungis, tad kito krikšto tėvo tenka ieškoti kitoje giminėje. Neretai iki krikštynų krikštatėviai būna menkai arba išvis nepažįstami žmonės, tačiau tai – jokia kliūtis.

Krikšto mama – nėščia moteris. Anksčiau į krikštamotes nebuvo priimta kviesti nėščių moterų. Tačiau tam nėra jokio pagrindo. Nėščiosios tapimui krikštamote pritaria ir dvasininkai. Vienintelis aspektas, kurį reikėtų gerai apgalvoti, – tai krikštynų data: paskutinėmis savaitėmis nėščiajai gali būti sudėtinga dalyvauti šventėje.

Krikštatėviai – pasiturintys žmonės. Anksčiau, kai viena iš krikštatėvių funkcijų buvo remti vaiką materialiai, pasiturintys krikštatėviai buvo laikomi privalumu, o kartais – net ir būtinybe. Šiandien net ir bažnyčia pabrėžia, kad krikštatėviai turi būti turtingi dvasiškai, o ne materialiai.

Rūtos patirtis:

Yra teigiančių, kad parinkti vaikui ne porą – saugiau ir geriau: esą tuomet vaiku pasirūpinti, jei kažkas nutiktų tėvams, galės dvi šeimos. Mano krikštatėviai – tėčio brolis ir pusseserė. Kai mane krikštijo, nė vienas jų dar nebuvo susituokę. Tad vaikystėje labai džiaugdavausi, kad turiu 2 krikštatėvius: per gimtadienį ir kitas šventes (ar tiesiog kai krikšto tėvai atvykdavo į svečius) visuomet gaudavau dvi dovanas, tuo tarpu brolis, kurio krikštatėviai buvo sutuoktiniai, – tik vieną. Žinoma, tai privalumas tik žvelgiant vaiko akimis: juk išties svarbūs – visai kiti dalykai.

Į ką atkreipti dėmesį renkant krikštatėvius?

Apskritai nėra svarbu, ar krikštatėviai bus pora, ar vienas kito net gerai nepažįstantys žmonės.

Krikštatėviai turėtų būti artimi vaiko tėvams žmonės, su kuriais jie dažnai bendrauja. Svarbu, ar vaiko tėvų ir būsimųjų krikštatėvių vertybės ir požiūris sutampa, ar būsimieji krikštatėviai yra dori, sąžiningi, tikintys ir kt.

Reikėtų atidžiai paanalizuoti ryšius ir santykius su pretendentais į krikštatėvius: ar kada nors esate su jais susipykę ir ar nenutiks taip, kad su šiais žmonėmis ryšiai gali nutrūkti? Turite būti tikri, kad šie žmonės neišsižadės krikštatėvio pareigų.

Svarbu, kad parinkti krikštatėviai rodytų norą aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime (domėtųsi juo, bendrautų), o ne tik dalyvautų krikštynų ceremonijoje.

Ką daryti, jei aplinkoje nėra būti krikštatėviais tinkamų žmonių?

Kartais nutinka ir taip, kad į krikštatėvius tinkamų kandidatų tiesiog nėra (pora – vienturčiai šeimoje, su giminėmis nebendrauja, neturi artimų draugų, ilgai gyveno užsienyje, todėl visi ryšiai nutrūko ir pan.). Tokiu atveju krikštatėviais gali būti vyresni žmonės, pavyzdžiui, vaiko seneliai, mamos ar tėčio dėdės, tetos ir kiti asmenys. Nors ir egzistuoja nerašyta taisyklė, kad krikštatėviais turėtų būti panašaus kaip ir vaiko tėvai amžiaus žmonės, jos aklai laikytis tikrai neverta.

Taip pat būti krikštatėviais be jokių įsipareigojimų galima pakviesti žmones, su kuriais bendraujate minimaliai.

Itin išskirtiniais atvejais kunigas vaiką gali pakrikštyti ir be krikštatėvių.

Taigi, apibendrinant, rinkdami krikštatėvius vadovaukitės širdimi: tuomet tikrai išrinksite pačius geriausius krikšto tėvelius savo atžalai.