Kaip pradėti medituoti? (video)

VGstockstudio | Shutterstock.com

Net ir neilga kasdienė meditacija padeda pailsėti ir nurimti, todėl ją tikrai verta išbandyti mažus vaikus auginantiems tėvams.

Kas yra meditacija?

Meditacija yra dvasinė praktika arba tiesiog atsipalaidavimo būdas, mokantis „paleisti“ mintis, norus ir kūną.

Egzistuoja skirtingos meditacijos technikos, tačiau dažniausiai medituojama tyloje, nieko nedarant ir siekiant apie nieką negalvoti arba koncentruojantis į kvėpavimą, kūno judesius, meldžiantis, kartojant mantras, naudojant rožančių ar meditacinius karoliukus.

Kodėl verta medituoti?

Remiantis budistine filosofija meditacija neturi jokio tikslo, nes meditavimas yra buvimas čia ir dabar. Nepaisant to, daugelis vakariečių pradeda medituoti siekdami naudos - moksliniai tyrimai ir medituojančiųjų patirtys rodo, kad meditacija pagerina fizinę ir emocinę sveikatą.

Teigiama, kad meditacija gali:

• Sumažinti streso ir nerimo lygį;
• Sumažinti kraujo spaudimą;
• Pagerinti kraujo cirkuliaciją;
• Pagilinti kvėpavimą;
• Normalizuoti širdies ritmą;
• Pagerinti koncentraciją;
• Pagerinti miego kokybę;
• Pagerinti nuotaiką;
• Padėti sumažinti chronišką skausmą ir kt.

Kaip pradėti medituoti?

Raskite patogų laiką meditacijai. Meditacija turėtų vykti ramiu ir jums patogiu metu, todėl sąmoningai įtraukite ją į savo dienotvarkę. Daugumai žmonių geriausiai sekasi medituoti anksti ryte arba vakare, tačiau galite rinktis ir kitą, jums labiausiai priimtiną laiką.

Pradėkite nuo kelių minučių. Budistų vienuoliai medituodami praleidžia valandų valandas, tačiau pradedantiesiems tikrai pakaks 5 ar 10 minučių. Vėliau meditacijos laiką galėsite ilginti vis pridėdami po kelias papildomas minutes.

Patogiai atsisėskite. Tradiciškai medituojant dažniausiai sėdima lotoso poza, atvirus delnus padėjus ant kelių. Jeigu tokia poza jums nepatogi, medituoti galite atsigulę ar atsisėdę ant kėdės.

Pajuskite savo kūną. Ilgainiui reikėtų stengtis nekreipti dėmesio į kūną ir jo pokyčius, tačiau pačioje pradžioje svarbu išmokti kontroliuoti kūną, išlaikyti pusiausvyrą bei tiesų stuburą, nenunarinti galvos.

Atkreipkite dėmesį į kvėpavimą. Kvėpuokite giliai ir ramiai, tolygiai. Egzistuoja skirtingos kvėpavimo technikos, pavyzdžiui, įkvėpti galima per nosį, iškvėpti - per burną arba įkvepiant pilvas turėtų išsipūsti, iškvepiant - subliūkšti.

Pasistenkite apie nieką negalvoti. Mokantis medituoti į galvą tikrai lįs įkyrios mintys, todėl nepykite nei ant jų, nei ant savęs, o jas švelniai, bet sąmoningai nuvykite, leiskite sau prie jų grįžti po meditacijos ir tiesiog toliau ramiai kvėpuokite.

Meditaciją užbaikite po truputį. Pabaigę medituoti nepulkite stotis, o po truputį grįžkite prie minčių, kurias vijote šalin meditacijos metu.

Išbandykite vedamą meditaciją. Tai meditacija, kurios metu mokytojas ar balso įrašas veda visos meditacijos metu, t.y. pasako, kada ir kaip reikia įkvėpti ir iškvėpti, kokią mantrą kartoti ir pan.

Meditacija su Milana Jašinskyte kasdien per TV3 Play

„Tėvų darželio“ laidoje kalbinta jogos mokytoja Milana Jašinskytė pasakojo, kad meditacija šiuo sudėtingu laikotarpiu gali padėti atrasti vidinę ramybę - juk gera tėvų fizinė ir emocinė būklė yra labai svarbi ne tik jiems patiems, bet ir jų vaikų gerovei.

Milana visus kviečia sportuoti ir medituoti nuotoliniu būdu - kiekvieną rytą, 9:09 ji moko meditacijos, o antradieniais ir šeštadieniais, 18:00 veda jogos treniruotes per „TV3 Play“. „TV3 Play“ sporto klube taip pat rasite visus Milanos, o taip pat trenerių trenerių Jolantos Leonavičiūtės ir Mariaus Blaževičiaus treniruočių įrašus.

„Tėvų darželio“ laidoje Milana drauge su dukra Daniele parodė paprastą meditacijos pratimą: