Krizinis nėštumas: pagalba moteriai, neplanuotai pastojus (8)

Visapusė pagalba moterims, neplanuotai pastojus. Į klausimus atsako Centro specialistai.

www.neplanuotasnestumas.lt

Naujos gyvybės pradžia, laukimo laikotarpis ir vaiko auginimas dažnai piešiami rožinėmis spalvomis, stengiamasi nutylėti kylančius sunkumus, išmėginimus, problemas. Visuomenėje priimta dalytis tik gražiomis istorijomis. Visgi tikrame gyvenime būna labai įvairiai. Priimti laukiančius pokyčius iš tiesų gali būti iššūkis, tačiau su tinkama pagalba tuos sunkumus galima įveikti. Kviečiame visus būti jautrius šalia esančiai besilaukiančiai šeimai ir, sužinojus apie jų patiriamus sudėtingus išgyvenimus, pasiūlyti pagalbą, kuri tikrai yra.

Kas yra krizinis nėštumas? Kodėl toks nėštumas vadinamas kriziniu?

Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip nėštumas, kurio moteris neplanavo, nenorėjo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę. Planuotas nėštumas taip pat gali tapti kriziniu, jeigu besilaukiančios poros santykius ištinka krizė, paaiškėja būsimo vaikelio raidos trūkumai, įvyksta priešlaikinis gimdymas ar persileidimas, vaikelis miršta netrukus po gimimo. Krizė gali kilti dėl įvairių kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl finansinių sunkumų: moteris arba jos partneris neturi tuo metu darbo ir išsigąsta, ar sugebės išlaikyti gimusį vaikelį. Būna, kad moteris lieka vieniša, nes partneris, sužinojęs apie nėštumą, ją palieka arba gąsdina, kad paliks, jei ji nenutrauks nėštumo. Tai taip pat ir pogimdyminės depresijos ar po nėštumo nutraukimo pasireiškiančios sudėtingos emocinės būklės.

Kokios pagalbos neplanuotai pastojusi moteris gali sulaukti Krizinio nėštumo centre?

Krizinio nėštumo centras yra nevyriausybinė, 2014 m. kelių moterų įkurta organizacija. Organizacijos tikslas – padėti moterims, išgyvenančioms neplanuotą, krizinį nėštumą, vaikelio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo, taip pat padėti moterims sunkiai išgyvenančioms nėštumo nutraukimą ar pogimdyvinę depresiją.

Centro specialistų tikslas – padėti moterims, poroms neskubant priimti gerai apgalvotą, informuotą sprendimą. Kadangi emocinės krizės atveju dominuoja įvairios baimės, lydi didelis nerimas, svarbu galvotrūkščiais nepulti pašalinti nerimo priežasties, nutraukti nėštumo, bet skirti laiko pasigilinti į priežastis, peržvelgti visus galimus resursus, sužinoti apie galimą gauti pagalbą.

Centras teikia visapusę pagalbą krizinio nėštumo atveju: nemokamas kompleksines socialines, psichologines, ginekologines, teisines, genetines konsultacijas, individualią ir grupinę terapiją moterims, šeimoms. Besiruošiant gimdymui galimas dulos palydėjimas, pagimdžius siūloma žindymo konsultančių pagalba.

Užsiėmimai vyksta gyvai ar nuotoliniu būdu (telefonu ar internetu). Krizinio nėštumo centre nuolatos vedamos tarpusavio paramos grupės: vienos – nėščiosioms, kitos – moterims, patyrusioms persileidimą ar netekusioms kūdikio. Planuojame vesti grupes moterims, išgyvenančioms pogimdyminę depresiją. Savipagalbos grupių metu moterys tarpusavyje dalijasi savo jausmais, problemomis ir patiriamais sunkumais, taip suteikdamos paramą viena kitai.

Šeimoms, kurioms reikalinga materialinė pagalba, suruošiame naujagimio kraitelį su visais būtinais rūbais, daiktais pirmiems trims mėnesiams, pridedame higienos priemonių kūdikiui ir pagimdžiusiai mamai. Prireikus dovanojame lovelę, vežimėlį. Daiktai dažniausiai dovanoti žmonių, kurie nori prisidėti prie centro veiklos.

Kompleksinę pagalbą moteriai ar šeimai teikiame ne tik iki gimdymo, bet ir iki kol vaikui sukanka 2 metai. Suprantame, kad sunkumai nesibaigia pagimdžius ir, jeigu asmuo nori, siūlome tęstinę pagalbą (materialinę ar emocinę).

Tatyana Vyc | Shutterstock.com

Ar pavyksta pasiekti visas moteris, net gyvenančias atokiau nuo didžiųjų miestų? Ar teikiate nuotolinę pagalbą?

Specialistai konsultuoja įvairiuose Lietuvos miestuose. Esant galimybei randame pagalbą kuo arčiau gyvenamosios vietos, kitais atvejais siūlome nuotolinę pagalbą. Kreipiasi žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, dažniausiai – lietuviai.

Ar į Centrą kreipiasi tik moterys? Ar sulaukiate ir artimųjų kreipinių, pagalbos prašymų?

Pasitaiko, kad dėl krizinį nėštumą išgyvenančios moters kreipiasi susirūpinę artimieji, vis dažniau sulaukiame skambučių iš seniūnijų darbuotojų, džiaugiamės sėkmingu bendradarbiavimu su kitomis organizacijomis.

Kaip aplinka ir artimiausi žmonės gali padėti moteriai, išgyvenančiai apsisprendimo akimirką ir mėginančiai susitaikyti su neplanuotu nėštumu?

Aplinkiniams svarbiausia yra nevertinant ir neteisiant dėmesingai išklausyti pasakojimą apie tai, kas nutiko. Leisti moteriai ar porai išgyventi tuo metu kylančius jausmus, padėti žmonėms jaustis saugiau, suvokti, kad jie – ne vieni, kad yra, kas juos išklauso ir supranta. Galimybė išsipasakoti, kai tavęs niekas nesmerkia ir nenurodinėja, kaip elgtis, suteikia palengvėjimo ir saugumo. Taip pat svarbu paskatinti kreiptis pagalbos. Specialistai gali padėti išgyventi sunkumus, sustiprinti psichinę sveikatą ir susigrąžinti viltį.

Natalia Deriabina | Shutterstock.com

Ar dažnai moteris sulaukia išorės, t. y. artimosios aplinkos, pagalbos? Ar dažnai apskritai jos kreipiasi ir ieško?

Aplinkinių įtaka nėščios, pagimdžiusios moters ar praradusios vaikelį mamos savijautai yra esminė. Svarbiausias vaidmuo, esant neplanuotam nėštumui, žinoma, tenka vaiko tėvui – jeigu santykiai geri, pora myli ir gerbia vienas kitą, jie gali kartu įveikti didžiausius sunkumus. Yra buvę atvejų, kai iš šono vaiko besilaukiančios poros situacija atrodė itin sudėtinga, sąlygos nepavydėtinos, bet jie kartu stoja kaip siena ir viskas klojasi. Pasitaiko, kai, rodos, šeimoje nieko netrūksta, ji turi namus, pajamas, jau yra vaikų, bet yra pašliję santykiai, ir tada vaikelio niekas nelaukia, nes jis jau nėra meilės vaisius.

Kartais susiduriame su labai jaunomis merginomis, nepilnametėmis, kurios dar nėra pasiruošusios motinystei, bet jeigu šalia yra mama, tėtis, vyresnė sesuo, kurie pasako „mes kartu pajėgsime, mes priimame naują gyvybę“, viskas susiklosto ir ta jaunutė mama su pagalba auga ir bręsta kartu su savo vaikeliu. Mes tikime, kad kiekvienas vaikas į šeimą atneša daug džiaugsmo ir laimės, ir savo kraitį, savo dalią. 

Kokius jausmus išgyvena moteris, susidūrusi su neplanuotu nėštumu ar kitu kriziniu atveju, arba jos artimoji aplinka?

Krizinėje situacijoje dažniausiai jaučiamės nesaugūs, jaučiame didelį nerimą, esame sutrikę. Mums gali padėti kiti žmonės ir geri tarpusavio ryšiai. Kai užsidarome savyje, atsiribojame, viską išgyvename kur kas sunkiau, galime patirti vienišumo jausmą. Kalbėjimas gali padėti rasti problemų sprendimo būdus. Paprastas ir nuoširdus pokalbis gali būti pokytis ir pagalba greičiau išeiti iš krizės.

Kokios galimos nėštumo nutraukimo pasekmės moters psichinei ir fizinei sveikatai?

Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą, dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau dažnai palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų, susijusių su patirtu nėštumo nutraukimu. Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau. Visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi. Ši netektis gali būti ilgai jaučiama ir palikti pasekmių ne tik emociniame moters pasaulyje, bet ir sujaukti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, sukelti sunkumų santykiuose su vyru ar draugu, komplikuoti tolesnius lytinius santykius, sukelti potraukį priklausomybėms. Aborto pasekmės gali būti jaučiamos ir laukiantis bei auginant vėliau gimusius vaikus.

Priimant sprendimą svarbu gerai įvertinti ir galimas rizikas fizinei moters sveikatai.

Kokios galimos krizinio nėštumo išeitys? Kurią dažniausiai moterys linkusios priimti?

Dažnai sulaukusios pagalbos ir palaikymo moterys nusprendžia gimdyti ir, kiek rodo mūsų patirtis, nesigaili šio sprendimo. Ne visada žinome kaip buvo apsispręsta, nes pagalba anoniminė. Priimame moteris su visais jų pasirinkimais. Prireikus, pagalba teikiama ir nutraukus nėštumą. Niekas negali už moterį nuspręsti ir nugyventi jos gyvenimo, tik ji pati.

Kokią pagalbą gali suteikti gydytojas? Ar jo vaidmuo šioje situacijoje svarbus?

Krizinio nėštumo atveju ypač svarbus gydytojo ginekologo vaidmuo. Jis pirmas praneša gerą, blogą ar nepageidaujamą žinią moteriai. Jo reakcija ir suteikta informacija gali pakylėti nėščią moterį ir sustiprinti, arba atvirkščiai.

Trumpai – apie statistiką. Kiek statistiškai moterų kreipiasi ir kokiai daliai jų pavyksta padėti? Ar pakanka jėgų padėti visoms besikreipiančiosioms? Kokia besikreipiančiųjų amžiaus statistika?

Yra keletas su kriziniu nėštumu susijusių mitų, kuriuos norėtųsi išsklaidyti. Manoma, kad su neplanuotu nėštumu susiduria tik išskirtinai jaunos arba socialinę atskirtį patiriančios moterys, kurios stokoja reikalingos informacijos, būtinų paslaugų ar patirties. Per 7 Centro gyvavimo metus galime teigti, kad krizinis nėštumas gali „ištikti“ bet kurią reprodukcinio amžiaus moterį, o sprendimą dėl nėštumo nutraukimo dažniau lemia ne moters amžius ar ekonominė situacija, bet santykis su svarbiausiu šiuo atveju žmogumi – vaiko tėvu. Taip pat labai svarbi ir artimiausios aplinkos (mamos, tėčio, sesers, brolio ar kt.) reakcija bei gebėjimas padėti sunkioje situacijoje. 

Remiantis nėštumo nutraukimų statistika, daugiausia nėštumų Lietuvoje nutraukia 25–35 metų amžiaus moterys, kurios, tikėtina, jau yra baigusios mokslus, turi darbus ir, tikėtina, yra ištekėjusios.

Hannamariah | Shutterstock.com

Dovanojate savo rūpestį, dėmesį, nuoširdžiai siekiate padėti. Ką jūs išgyvenate tokiomis sudėtingomis, kartais – lemiamo apsisprendimo – akimirkomis? Ar jaučiate ir išgyvenate tą „mums pavyko“ momentą?

Mūsų konsultantų pagrindinis tikslas yra išgirsti žmogų, kuris išgyvena sunkų savo gyvenimo laikotarpį. Labiausiai džiaugiamės, kai pavyksta padėti kaip galima plačiau pamatyti situaciją, „prisiliesti“ prie jausmų, apčiuopti giluminius motyvus, pamatyti perspektyvą ir viltį.

Sprendimas dėl gyvybės išsaugojimo ar nutraukimo tikrai labai svarbus. Kartas tikrai liūdime ar džiūgaujame. Tikime, kad sutelkus jėgas labai daug neįmanomų situacijų keičiasi. Suvokiame, kad galime nedaug, bet kartais ir tas „nedaug“ kažkam pasitarnauja esminiu gyvenimo momentu.