Kūdikių pienligė ar pieno apnašos: kaip atskirti?

Tapus tėvais, natūraliai prioritetu tampa kūdikio sveikata. Visiškai suprantama, kad nerimą gali sukelti net ir, atrodytų, visiškai įprasti dalykai. 

Pavyzdžiui, jei pastebėjote, kad kūdikio liežuvis – ne gražios rausvos spalvos, o padengtas baltomis apnašomis, galima suabejoti, ar tai pieno likučiai, ar kūdikių pienligės (kandidozės) požymis. 

Pieno apnašos ant kūdikio liežuvio: kaip atpažinti ir ką daryti? 

Naujagimiams ant liežuvio po maitinimo dažnai susiformuoja baltos apnašos. Pagrindinė priežastis – kūdikių mityba vien pienu bei tai, kad seilių liaukos dar tik bręsta. Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, o ne motinos pienu, apnašų sluoksnis gali būti storesnis. 

Dažniausiai pieno likučiai nusivalo žindymo metu. Tačiau jei kūdikis žinda neefektyviai (pavyzdžiui, netinkamai apžioja krūtį, dėl aukšto, siauro gomurio ar trumpo liežuvio pasaitėlio), tikimybė, kad ant kūdikio liežuvio susidarys pieno apnašų, gali padidėti. 

Kad ir dėl kokios priežasties ant liežuvio kauptųsi pieno apnašos, ši būklė nėra nuolatinė, dėl jos nereikia nerimauti. Maždaug 5-ąjį gyvenimo mėnesį kūdikio organizme seilių gamyba pasiekia patį piką, tad seilės po maitinimo lengviau nuplauna pieno likučius. Pradėjus kūdikį primaitinti kietu maistu (dažniausiai apie 6-ąjį gyvenimo mėnesį) pieno apnašos taip gausiai nebesikaupia. 

Kas yra kūdikių pienligė?

Pienligė – tai grybelinė burnos gleivinės infekcija, kuria dažniau serga naujagimiai, nes jų imuninė sistema dar nėra visiškai subrendusi. 

Pienligę sukelia Candida albicans mieliagrybis. Jis gerai dauginasi šiltoje ir drėgnoje aplinkoje. Kai kūdikio burnoje šio grybelio kolonijos išplinta, dar nesubrendusiai imuninei sistemai gali būti sunku suvaldyti jo augimą, todėl išsivysto infekcija. 

Pienligės atsiradimą gali paskatinti kūdikio arba mamos vartojami antibiotikai ar mamos grybelinė infekcija.

Pienligė dažniausiai lengvai gydoma. Ji nepasireiškia dėl prastos higienos. Vis dėlto jei infekcija nuolat kartojasi, reikėtų pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti susiję su kitais sveikatos sutrikimais.

Kūdikių burnos pienligės požymiai:

• Baltos, šiek tiek iškilusios dėmelės ar apnašos ant liežuvio, dantenų, skruostų gleivinės, gomurio ar užpakalinės ryklės sienelės. Jei baltos apnašos matomos tik ant liežuvio, mažiau tikėtina, kad tai pienligė.
• Baltos ar gelsvos apnašos burnoje, kurias nuvalius matoma paraudusi, sudirgusi gleivinė.
• Dirglumas ir neramumas maitinant. Šis simptomas pasireiškia ne visiems kūdikiams.
• Kartu pasireiškiantis grybelinis vystyklų srities bėrimas.

O ar pienligę gali sukelti pieno likučiai? Svarbu žinoti, kad pieno sankaupos ant liežuvio pienligės nesukelia: tai yra grybelinė infekcija. 

Kaip nustatyti, ar tai pieno apnašos, ar pienligė? 

Abiem atvejais ant liežuvio susidaro baltų apnašų sluoksnis, o apnašos šiek tiek primena varškę. Pienligę nuo paprastų pieno apnašų galima atskirti pagal tris požymius – nusivalymą, vietą ir gleivinės reakciją.  

1 – ar nusivalo? Lengviausias būdas atskirti pienligę nuo pieno apnašų – švelniai nuvalyti kūdikio liežuvį šilta, drėgna šluoste. Jei baltos apnašos nusivalo lengvai, pradeda matytis sveikas rausvas liežuvis, tikriausiai tai tik pieno likučiai. O jei nuvalius baltos apnašos lieka arba pastebimas ryškiai raudonas liežuvio pagrindas, tikėtina, kad tai pienligė. 

2 – vieta. Taip pat tikėtina, kad kūdikis serga pienlige, jei pažeistos ir kitos burnos ertmės vietos, pavyzdžiui, skruostų gleivinė, dantenos, gomurys ir ryklės sritis. 

3 – gleivinės reakcija. Nuvalius pieno apnašas, burnos gleivinė atrodo įprastai. Sergant pienlige, po apnašomis gali būti matoma paraudusi, sudirgusi gleivinė, kuri kartais lengvai kraujuoja. Vis dėlto apnašų nereikėtų gramdyti ar bandyti pašalinti jėga.

Jei abejojate, reikėtų kreiptis į gydytoją: jis įvertins klinikinius pienligės simptomus ir, jei reikia, paims tepinėlį, padėsiantį nustatyti, ar kūdikis serga pienlige. 

Kaip gydoma pienligė?

Įvertinęs, kiek sunkūs simptomai, gydytojas nuspręs, ar kūdikiui reikia vaistų. Lengvais atvejais, kai kūdikis gali normaliai valgyti, gydymo gali ir neprireikti – infekcija veikiausiai praeis savaime per 1–2 savaites. 

Vidutinio sunkumo ar sunkiais atvejais pienligė dažniausiai gydoma vaistais nuo grybelio. Įprastai skiriami nistatino lašai arba suspensija, kuria tepama burnos gleivinė, arba mikonazolio gelis. 

Priklausomai nuo pienligės sunkumo, gydymo rezultatai turėtų būti pastebimi per kelias dienas, o infekcija visiškai išnyksta maždaug per savaitę. 

Pienligės prevencija 

Pienligė labai lengvai plinta, tačiau galite imtis priemonių, kad kūdikį ir save apsaugotumėte nuo šios grybelinės infekcijos. Kelios rekomendacijos: 

• Jei žindomam kūdikiui nustatyta burnos pienligė, turi gydytis ir mama, nes žindymo metu kyla didelė kryžminės infekcijos rizika. 
• Jei po žindymo jaučiate krūtų skausmą, nors anksčiau žindymas nebuvo skausmingas, pasitarkite su gydytoju. Gali būti, kad užsikrėtėte pienlige nuo kūdikio. 
• Užtikrinkite kruopščią higieną: prieš keičiant sauskelnes ir jas pakeistus kaskart būtina kruopščiai nusiplauti rankas, taip pat pasirūpinkite, kad visi šeimos nariai turėtų atskirtus rankšluosčius. Jei maitinate iš buteliuko arba naudojate pientraukį, kaskart nusitraukusios pieną gerai išplaukite ir sterilizuokite visas dalis. 

Jei įtariate, kad kūdikiui pienligė, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją, kad jis patartų, kaip geriausia elgtis.