Lytinių organų ir lūpų pūslelinė (herpesas) (23)

Pūslelinė (arba kitaip herpis) yra virusinė liga, kurios metu šlapiuojančios pūslelės pažeidžia burną, lūpas ir lytinius organus. Kartą užsikrėtus, šio viruso atsikratyti nepavyks, ir, tikėtina, kad pūslelės kartas nuo karto vėl iškils.

Kas yra pūslelinė?

Pūslelinė (arba herpesas, herpis, herpesvirusinė infekcija) yra Herpes simplex virusų sukeliama infekcija.

Pagrindinis pūslelinės požymis yra laikas nuo laiko pasikartojantys, skausmingi bėrimai ant lūpų, burnos ir lyties organų bei išeinamosios angos odos.

Kas sukelia pūslelinę?

Infekciją sukelia dviejų tipų Herpes simplex virusai: pirmo tipo (HSV-1) ir antro tipo (HSV-2).

HSV-1 dažniausiai sukelia lūpų pūslelinę ir pažeidžia lūpų ir/ arba burnos gleivinę. Kartais pūslelės iškyla nosyje ar aplink ją, ant žandų, smakro.

HSV-2 dažniausiai sukelia lytinių organų pūslelinę ir pažeidžia lyties organus: varpą, makštį, gimdos kaklelį, odą aplink išeinamąją angą.

Kaip užsikrečiama pūsleline?

Herpes simplex 1 tipo (HSV-1) virusu, sukeliančiu lūpų pūslelinę, dažniausiai užsikrečiama per sąlytį su žmogumi, kurio lūpos, burnos gleivinė yra pažeista viruso. Pavyzdžiui, bučiuojantis, dalinantis asmens higienos ir kosmetikos priemonėmis (dantų šepetėliu, rankšluosčiu, vazelinu ar lūpdažiu ir pan.), geriant iš to paties puodelio arba naudojant tuos pačius stalo įrankius.

Herpes simplex 2 tipo (HSV-2) virusu, sukeliančiu lytinių organų pūslelinę, užsikrečiama lytinių santykių metu (todėl pūslelinė yra laikoma lytiškai plintančia liga), dalinantis asmens higienos priemonėmis (muilu, rankšluosčiu ir pan.)

Lytinių organų pūsleline serganti ir pūslelių ant lytinių organų turinti nėščioji šį virusą gimdymo metu gali perduoti naujagimiui, todėl jai gali būti atliekama cezario pjūvio operacija.

Oralinių lytinių santykių metu vieno ar kito tipo virusą galima pernešti į netipišką vietą, t.y. ant lūpų pūslelių turintis žmogus Herpes simplex 1 tipo (HSV-1) virusu gali užkrėsti partnerio lytinius organus ir atvirkščiai.

Pūslelinės (herpeso) požymiai

Pūslelinė dažniausiai pasireiškia praėjus 2-7 dienoms po užsikrėtimo, vėliau bėrimas gali kartotis (vieniems žmonėms keletą kartų per metus, kitiems kartą per metus ar rečiau). Dažniausiai išberia tas pačias vietas.

Paprastai pasireiškia šie pūslelinės simptomai:

• Bėrimas pūslelėmis. Tiek lūpų, tiek ir lytinių organų pūslelinė pasireiškia panašiai. Pūslelinei yra būdingas bėrimas mažomis, skysčio pripildytomis pūslelėmis. Pačioje pradžioje oda parausta ir ima kilti viena ar iškart kelios pūslelės. Vėliau jos gali susilieti į didesnę, ištisinę pūslelę. Gijimo metu pūslelės pratrūksta, žaizdelės pasidengia šašais, kurie, pavyzdžiui, patempus lūpas ar sušlapę, prausiantis gali įtrūkti, tuomet žaizdelė kraujuoja.
• Nemalonūs pojūčiai bėrimo vietoje. Prieš prasidedant bėrimui oda parausta, kaista, ima dilgčioti, peršti. Atsiradę bėrimai yra skausmingi, labai erzinantys, niežtintys, plotas aplink juos gerokai patinsta. Atsiradus bėrimams ant lytinių organų gali būti skausminga šlapintis.
• Kiti simptomai. Atsiradus bėrimams (ypač lytinių organų srityje) gali padidėti limfmazgiai, atsirasti peršalimą primenančių simptomų: nedidelis karščiavimas, silpnumas, irzlumas, galvos ir raumenų skausmas, jautrumas šviesai. Šie simptomai ypač stiprūs, jeigu bėrimas yra ant lytinių organų ir jis pasireiškė pirmą kartą. Pasikartojantys bėrimai dažniausiai tebėra erzinantys ir skausmingi, tačiau juos lydi mažiau „papildomų“ simptomų.

Kaip nustatoma pūslelinė?

Pūslelinė dažniausiai nustatoma pasireiškus simptomams, t.y. gydytojui dermatovenerologui apžiūrėjus bėrimus.

Bėrimai būdingi ir kitoms lytiškai plintančioms ligoms, todėl diagnozę galima patvirtinti atlikus serologinius kraujo tyrimus, taip pat paėmus mėginius iš pažeistų vietų, atlikus pasėlio, PGR (polimerazinės grandininės reakcijos), imunoflourescentinį arba citologinį tyrimus.

Pūslelinės gydymas

Bėrimai yra gydomi virusus slopinančiais vaistais, kurie sustabdo infekcijos plitimą, palengvina simptomus, pagreitina išbertų vietų gijimą.

Dažniausiai naudojami kremai, tepalai, tabletės arba leidžiami vaistai (ypač, jeigu bėrimas labai išplitęs, itin varginantis, dažnai kartojasi).

Lūpų pūslelinei gydyti gali būti naudojami specialūs pleistriukai – jie neturi antivirusinių savybių, tačiau padeda apsaugoti pūslelės vietoje atsiradusią žaizdą nuo šašo trūkimų (būtent dėl jų pūslelinės paliktos žaizdos sunkiai gyja). 

Vaistus svarbu pradėti naudoti kuo anksčiau, vos pajutus pirmuosius atsirandančio bėrimo simptomus (perštėjimą, paraudimą, deginimą, dilgčiojimą).

Atsiradusius pūslelinės (herpio) bėrimus lytinių organų strityje apiplauti reikia atsargiai, švelniai nusausinti, stengtis jų netrinti, nesikasyti, sergant lytinių organų pūsleline svarbu vilkėti natūralaus, „kvėpuojančio“ audinio apatinius drabužius.

Papildomai galima vartoti skausmą, karščiavimą mažinančius vaistus. 

Pūslelinė nėra visiškai išgydoma. Užsikrėtus pasireiškę būdingi bėrimai gan greitai išnyksta gydant arba savaime, tačiau infekcija tebetūno organizme ir atsiradus palankioms sąlygoms vėl „išlenda“.

Pūslelinės profilaktika

Siekiant neužsikrėsti pūsleline reikia vengti kontakto su sergančiu žmogumi, kuriam yra pasireiškę ligos simptomai, t.y. bėrimas. Reikėtų vengti atsitiktinių lytinių santykių, taip pat nesibučiuoti, neturėti lytinių santykių, nesidalinti asmeninės higienos ir kosmetikos priemonėmis su žmogumi, kuriam yra pasireiškęs bėrimas, naudoti prezervatyvus.

Tikimybė užsikrėsti pūsleline yra gerokai didesnė, jeigu kontakto metu oda yra pažeista. Pavyzdžiui, bučiuojantis su pūslelių ant lūpų turinčiu žmogumi, kuomet neužsikrėtusio žmogaus lūpos yra sutrūkinėjusios, pavyzdžiui, nuo šalčio.

Siekiant išvengti pasikartojančių bėrimų reikia stiprinti imunitetą: atsikratyti žalingų įpročių, sveikai maitintis, pailsėti, vengti stresinių situacijų, tinkamai gydytis susirgus kitomis ligomis ir pan.: nors herpio virusas nėra pilnai išgydomas, tačiau, jeigu žmogaus imuninė sistema yra stipri, bėrimai pasikartoja rečiau. 

Pūslelinės komplikacijos

Tiek lūpų, tiek ir lytinių organų pūslelinė dažnai nėra vertinama, kaip „rimta“ liga, tačiau ji gali sukelti labai skaudžių komplikacijų.

Sudėtingos komplikacijos būdingos žmonėms, kurių imuninė sistema yra labai nusilpusi, taip pat naujagimimams, kūdikiams, senyvo amžiaus žmonėms ir tiems, kurių oda yra pažeista nudegimų.

Išplitusi pūslelinė apima didelius odos plotus, pro įtrūkusias žaizdeles į organizmą gali patekti įvairių ligų sukelėjų. Išplitusi pūslelinė gali pažeisti vidaus organus, smegenis, itin sudėtingi atvejai gali būti mirtini.