TVNėštumo nutraukimas po 12 savaitės dėl vaisiaus patologijos
megaflopp | Shutterstock.com
Kaip daugelis žino, oficialiai Lietuvoje galima nutraukti iki 12 sav. nėštumą. Palyginimui, medikamentais gali būti nutraukiamas ne didesnis nei 9 sav. nėštumas. Tačiau ne visos moterys žino, kad dėl medicininių indikacijų (t. y. įvairių sunkių vaisiaus vystymosi patologijų) nėštumas gali būti nutraukiamas iki beveik 22-osios savaitės (t. y. 21 sav. +6 d.).
Statistikos duomenimis, Lietuvoje abortų, atliekamų dėl medicininių indikacijų, skaičius po truputį auga. Pastaraisiais metais gydytojams dėl su gyvybe nesuderinamų patologijų tenka nutraukti apie 1–2 proc. nėštumų (tokių atvejų per pastaruosius keliolika metų padaugėjo beveik dvigubai).
Kokiais atvejais gali būti nutraukiamas iki 22 sav. nėštumas?
Antrąjį trimestrą nėštumą galima nutraukti tik tuomet, kai nustatyta rimtų komplikacijų. Paprastai tai reiškia, kad atlikus išsamius tyrimus diagnozuota vaisiaus anomalija ar genetinis sutrikimas, lemiantis kūdikio mirtį, kančias ar sunkią negalią. Deja, ne visos patologijos jau yra akivaizdžios ir pastebimos 11–13 (+ 6 d.) nėštumo savaitę atliekamos echoskopijos metu.
Kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, kai vaisiaus anomalijos yra vidutinio sunkumo ar, pavyzdžiui, vaisiui diagnozuotas Dauno sindromas, kitos genetinės ligos) tėvai gali patys nuspręsti, ar nėštumą tęsti, ar nutraukti.
Kaip nutraukimas vėlyvas nėštumas?
Antrojo trimestro nėštumo nutraukimas – kur kas sudėtingesnė, labiau komplikuota intervencija, todėl svarbu, kad nėščiąją prižiūrėtų daugiau patirties ir įgūdžių turintis gydytojas.
Nėštumui nutraukti paskiriama data, numatytu laiku reikia atvykti į ligoninę. Paprastai vėlyvi nėštumai dėl etinių aspektų ir ribotų laiko išteklių nutraukiami gana operatyviai (pavyzdžiui, praėjus kelioms dienoms nuo gydytojų konsiliumo).
Pacientei atvykus pirmiausia atliekamas ultragarsinis tyrimas, kraujo tyrimai. Po to pacientė reguliariai gauna vaistų, sukeliančių sąrėmius. Jie vis stiprėja, yra gana skausmingi, todėl skiriama nuskausminamųjų. Vidutiniškai po maždaug pusės paros vaisius iš gimdos natūraliais takais pasišalina. Jei nėštumo nutraukimo procedūra sėkminga, pacientė į namus gali būti išleidžiama net tą pačią ar kitą dieną, o dėl komplikacijų hospitalizacija gali užsitęsti.
Tiesa, kitose šalyse vėlyvo nėštumo nutraukimo metodikos gali skirtis. Pavyzdžiui, pacientei taikoma vietinė nejautra, po to tiesiai į pilvą suleidžiami vaistai, stabdantys vaisiaus kraujotaką. Po to moteris paliekama stebėjimui. Po kelių ar keliolikos valandų prasideda sąrėmiai, tačiau kartais prireikia skatinamųjų, dirbtiniai sukeliančių sąrėmius. Gali būti plečiamas gimdos kaklelis. Tada natūraliais takais pagimdoma. Stumti nereikia: viskas vyksta kur kas greičiau ir paprasčiau.
Vykstant į ligoninę prireiks naktinių marškinių, chalato, šlepečių, higienos reikmenų (taip pat ir higieninių paketų), pasiimkite vandens, knygą ar mėgstamą žurnalą.
Nėštumo nutraukimas dėl vaisiaus patologijos – tokia pati netektis
Pastojusios moterys pradeda jausti ne tik fizinius, bet ir emocinius, psichologinius pokyčius. Nėščiosios vizualizuoja savo ateitį, o joje pats svarbiausias subjektas – taip laukiamas mažylis. Taigi, ryšys tarp mamos ir kūdikio formuojasi jam dar negimus.
Sužinojusios, kad vaisius turi su gyvybe nesuderinamą sveikatos patologiją, nėščiosios patiria daugialypę netektį, kuri jas užgriūva vienu metu: nutraukiamas nėštumas, netenkama vaiko ir motinystės patirties, todėl toks emocinis krūvis gali būti nepakeliamas.
Apskritai vienas sunkiausių momentų – suvokti, kad po mamos širdimi augančios gyvybės likimas yra nuspęstas, o dienos – suskaičiuotos. Taigi tėvams, lyg iš giedros dangaus išgirdusiems žinią, kad jų vaikelis niekada taip ir negims, gali prireikti rimtos specialistų pagalbos. Geriausias vaistas – laikas ir vilties teikiančios mintys apie naujo nėštumo planavimą.
