Parvovirusinė infekcija (infekcinė eritema) (230)

Parvovirusinė infekcija (arba kitaip – infekcinė eritema) – liga, kurios akivaizdžiausi simptomai vaikams – veido odos, o vėliau – ir viso kūno bėrimas; suaugusiesiems – staigus hemoglobino kiekio sumažėjimas iki pavojingos gyvybei ribos, sąnarių būklės pablogėjimas; užsikrėtus nėščiajai, liga gali stipriai paveikti vaisių.
Parvovirusinės infekcijos sukėjas yra B19 parvovirusas, priskiriamas Parvoviridae virusų šeimai.
Šia liga įprastai serga 3–15 metų vaikai, dažniausia užsikrečia pradinių klasių mokiniai, bet infekcijos atvejų pasitaiko ir tarp suaugusiųjų.
Nors daugiausia infekcinės eritemos atvejų fiksuojama žiemą ir pavasarį, tačiau virusas aktyviausias orams šylant, tad tuo metu gali kilti ligos protrūkių. Tačiau pavienių parvovirusinės infekcijos atvejų pasitaiko bet kuriuo metų laiku.
Kaip užsikrečiama parvovirusine infekcija?
Užsikrečiama šiais būdais:
- oro lašiniu būdu po kontakto su simptomų turinčiu ar besimptome forma sergančiu asmeniu;
- buitinio kontakto metu;
- per kraują jo perpylimo metu;
- transplantuojant kaulų čiulpus;
- per placentą (t. y. motina infekciją perduoda vaisiui).
Kam parvovirusinė infekcija yra pavojingiausia?
Didesnė rizika užsikrėtus šia infekcija kyla:
- Suaugusiems žmonėms: jie dažnai serga kur kas sunkesne ligos forma nei vaikai;
- Asmenims, kurių imunitetas yra nusilpęs;
- Žmonėms, kurių hemoglobino lygis yra žemas dėl, pavyzdžiui, anemijos ar kitų kraujo ligų;
- Nėščiosioms: liga gali neigiamai paveikti būsimosios mamos sveikatą ir vaisių.
Parvovirusinės infekcijos simptomai
Maždaug ketvirtadalis ligos atvejų pasireiškia be jokių simptomų.
Simptomai vaikams:
- Neaukšta temperatūra, pasireiškianti dar iki pasirodant bėrimams;
- Gerklės skausmas;
- Galvos skausmas;
- Silpnumas;
- Virškinimo sutrikimai (pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas);
- Odos niežulys;
- Odos raudonis, bėrimai: pirmiausia parausta skruostai, po to atsiranda rožinės spalvos skausmingų papulių, dėmelių.
Simptomai suaugusiems:
- Užsikrėtus suaugusiam asmeniui, įprastai bėrimų neatsiranda.
- Būdingi panašūs į nedidelį peršalimą simptomai (sloga, gerklės, galvos skausmas, neaukšta temperatūra).
- Sąnarių skausmas.
Parvovirusinė infekcija: ligos eiga
Įprastai susergama per 1–2 sav. (5–15 d.) nuo kontakto su užsikrėtusiuoju. Tačiau šis virusas klastingu laikomas dėl to, kad užkrėsti kitus galima likus ~10 dienų dar iki pasirodant bėrimams. Tiesa, jiems pasirodžius virusas jau neperduodamas.
Taigi, mažiausiai savaitę nuo ligos pradžios jokių simptomų ligonis gali nejusti, o vėliau atsiranda bėrimas ant skruostų, besitęsiantis iki kelių dienų. Po to bėrimas išplinta po visą kūną (dažniausiai rožinių darinių ant galūnių, liemens). Jis išlieka iki 1–3 sav., vietomis šviesėja, iš tolo primena tinklą. Bėrimai gali tapti intensyvesni ir vėl pradingti, situaciją pablogina karštis, saulė (bėrimų dėl įvairių dirgiklių gali atsirasti pakartotinai).
Kartą persirgus infekcine eritema (kaip ir vėjaraupiais), imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.
Parvovirusinės infekcijos diagnozavimas
Parvovirusinė infekcija diagnozuojama atsižvelgiant į klinikinius simptomus.
Diagnozė patvirtinama:
- Atlikus specifinių antikūnų prieš parvovirusą B19 kraujo serume tyrimą. Tyrimo metu pastebimos sumažėjusios kraujo ląstelės, šoktelėję uždegimą rodantys rodikliai;
- Taip pat atliekama polimerazinė grandininė reakcija (PGR) – itin specifiškas, greitas, jautrus infekcinių ligų tyrimo metodas.
Parvovirusinės infekcijos gydymas
Specifinio parvovirusinės infekcijos gydymo nėra, įprastai taikomas simptominis gydymas. Daugeliu atvejų susirgus vaikui ligos eiga yra lengva, tad ligonio neprireikia gydyti stacionare, o infekcija praeina savaime.
Jei nustatytas imuniteto nepakankamumas, gali būti skiriama specifinių antikūnų prieš šią infekciją.
Jeigu nustatyta, kad organizme stipriai sumažėjo hemoglobino lygis, gali prireikti perpilti kraują (net ir gimdoje esančiam vaisiui).
Parvovirusinės infekcijos komplikacijos
Vaikams įprastai komplikacijų nekyla.
Dažniausia pasitaikanti parvovirusinės infekcijos komplikacija suaugusiems žmonėms – pažeidžiami riešų, čiurnų ir kelių sąnariai.
Jeigu infekcine eritema užsikrėtė nėščioji, rizika, kad infekciją ji perduos ir vaisiui, siekia apie 30 proc. Didžiausia galima komplikacija (5–10 proc. visų atvejų) – vaisiaus žūtis. Jeigu vaisius išgyvena, gali išsivystyti vaisiaus vandenė, sunkios formos anemija, hepatitas, širdies raumens uždegimas bei nepakankamumas.
Parvovirusinės infekcijos profilaktika
Vakcinos nuo šios infekcijos nėra, o persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas.
Kadangi ji pavojinga nėščiosioms, joms rekomenduojama ypač vengti kontakto su bėrimų ir peršalimo ligų simptomų turinčiais vaikais.
Įtariant, kad vaikas serga infekcine eritema, kurį laiką jam reikėtų vengti eiti į kolektyvą – darželį ar mokyklą.
Infekcijos plitimą kiek pristabdo asmeninė higiena: dažnas ir kruopštus rankų plovimasis, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo laikymasis ir pan.
Aš ka norėjau pasakyt kad tas izolevimas nieko gero nedavė .