TVPavasariniai efemerai: anksčiausiai pražystantys Lietuvos augalai
Marek Mierzejewski | Shutterstock.com
Pavasario laukiame ne tik dėl šylančio oro ir dažniau pasirodančios saulutės, bet ir norėdami pasigėrėti išsiilgta žaluma bei margaspalviais žiedeliais. Ar žinote, kurios gėlės prasiskleidžia pirmosios? Kviečiame su jomis susipažinti!
Pavasariniai efemerai ir efemeroidai: kas tai?
Efemerai ir efemeroidai yra augalų grupė, pasižyminti labai trumpu vegetacijos laikotarpiu, t.y. susidarius palankioms gamtinėms sąlygoms šie augalai skuba užaugti, pražysti, subrandinti sėklas ir greitai vėl nunyksta.
Išskiriami tikrieji efemerai - vienmečiai augalai, kurie subrandinę sėklas visiškai nunyksta ir efemeroidai - daugiamečiai augalai, kurių antžeminė dalis po sėklų subrandinimo nunyksta (ar apnyksta), tačiau po žeme lieka daugiametės augalo struktūros, pavyzdžiui, šakniagumbiai, svogūnėliai.
Pasaulyje yra įvairių efemerų, pavyzdžiui, dykumų augalai sužydi tik retomis progomis, kuomet iškrenta lietus. Lietuvoje tiek natūraliai, tiek gėlynuose bei darželiuose auga nemažai pavasarinių efemerų ir efemeroidų. Jie žydi anksti pavasarį, vos nutirpus sniegui, kol saulės dar neuždengė sužaliavusios medžių lajos ir išstypę žolynai.
Lietuvoje natūraliai augantys pavasariniai efemerai ir efemeroidai
Pavasarinė ankstyvė (lot. Erophila verna)
Uellue | Shutterstock.com
Vienas iš ankstyviausių efemerų Lietuvoje, žydintis jau kovo mėn. Tai mažas, smulkus (vos 2–5 cm aukščio) augalėlis, augantis beveik visur: pakelėse, dykvietėse, daržuose, gėlynuose, pasėliuose.
Baltažiedė plukė, geltonžiedė plukė ir lieknoji plukė (lot. Anemone)
Lasse Johansson | Shutterstock.com
Baltai arba geltonai žydinčios plukės ima žydėti iškart po žibuoklių, balandžio - gegužės mėnesiais. Lietuvoje tiek baltažiedės, tiek geltonžiedės plukės yra dažnos, tik lieknoji plukė kiek retesnė. Svarbu žinoti, kad plukių šakniastiebiai labai ploni ir yra negiliai po žeme, skinant augalą jį labai lengva išrauti su visomis šaknimis, tad tą daryti reikia labai atsargiai.
Ankstyvasis šalpusnis (lot. Tussilago farfara)
Oleg Elkov | Shutterstock.com
Šalpusniai žydi geltonais, pilnaviduriais, saulutę primenančiais žiedais. Įdomu, kad tai nėra „savarankiški“ žiedai, o iš daugelio žiedelių susidedantys žiedynai - graižai. Žiedyno centre išsidėsto vamzdiški (vyriški) žiedai, o juos keliomis eilėmis supa liežuviški (moteriški) žiedai. Šalpusnis, kaip ir kai kurios kitos efemerų rūšys, skuba žydėti dar net neiškleidęs lapų, juos augalas užsiaugina vėliau, jau pražydęs. Šalpusnio lapai ir kitos augalo dalys yra plačiai naudojama vaistinė žaliava.
Triskiautė žibuoklė (lot. Hepatica nobilis)
Lilija Loz | Shutterstock.com
Žbuoklės yra vieni geriausiai atpažįstamų ir laukiamiausių augalų. Jos žydi kovo - balandžio mėnesį, auga miškuose, ant galvelių šlaituose. Žibuoklės išsaugo senuosius, pernykščius peržiemojusius lapus, o naujus lapus ima auginti tik jau pradėjusios žydėti arba peržydėjusios - tai kai kuriems efemeroidams būdinga savybė.
Pelkinė puriena ir raguotoji puriena (lot. Caltha)
Peter Zijlstra | Shutterstock.com
Purienos žydi balandžio - gegužės mėn. Auga šlapiose pievose ir miškuose, pelkėse, grioviuose, upių, ežerų pakrantėse, šlapiuose, daug maisto medžiagų turinčiuose dirvožemiuose. Puriena, kaip ir dauguma vėdryninių šeimos augalų, nuodinga, kartais ja apsinuodija arkliai, karvės.
Siauralapė plautė, tamsiažiedė plautė ir vaistinė plautė (lot. Pulmonaria)
weha | Shutterstock.com
Plautės (Pulmonaria) yra agurklinių šeimos augalų gentis, kurios pavadinimas kildinamas iš lotyniško žodžio pulmon, reiškiančio plaučiai. Augalas liaudies medicinoje yra vartojamas plaučių ligoms gydyti, o taip pat ir nuo kosulio, užkimimo, užpilais plaunamos pūliuojančios žaizdos, votys. Įdomu tai, kad augalo žiedai skleisdamiesi keičia spalvą - iš pradžių jie yra rožiniai, o vėliau palaipsniui įgauna violetinę, žydrą arba mėlyną spalvą. Tamsiažiedės ir vaistinės plautės nėra retos, tačiau siauralapės yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Pievinė vištapienė, mažoji vištapienė, paprastoji vištapienė, dirvinė vištapienė, siauralapė vištapienė (lot. Gagea)
Real PIX | Shutterstock.com
Vištapienės yra lietuviškosios lelijos, nes tai lelijinių šeimos augalai. Jos žydi nuo pavasario vidurio ir antroje pavasario pusėje, balandžio - gegužės mėnesį. Paprastoji vištapienė ir kitos vištapienių rūšys nėra retos, tačiau pievinė vištapienė yra nykstanti, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta rūšis.
Pavasarinis švitriešis (lot. Ficaria verna)
Elena Terletskaya | Shutterstock.com
Auga drėgnoje dirvoje, drėgnuose miškuose, parkuose, krūmynuose, upių ir ežerų pakrantėse. Geltonais, gražiais žiedais žydi balandžio – gegužės mėnesį. Lapai apvalūs, ant ilgų kotelių, blizgantys, sultingi. Jauni lapeliai ir jauni stiebai vartojami salotoms, tačiau brandus augalas tampa nuodingas, nes ilgainiui prikaupia saponinų, ciano rūgšties ir kt.
Pražangialapė blužnutė (lot. Chrysosplenium alternifolium)
Orest lyzhechka | Shutterstock.com
Žydi balandžio - birželio mėn. Auga miškuose, krūmuose, pamiškių pievose, upių, upelių ir ežerų pakrančių krūmynuose, šlapiose, šaltiniuotose vietose. Žiedeliai šviesiai žalsvos, gelsvos spalvos, smulkūs, tačiau juos supa tokios pačios spalvos pažiedės, tad žiedai atrodo stambesni ir puošnesni.
Trilapė bligna (lot. Isopyrum thalictroides)
Orest lyzhechka | Shutterstock.com
Žydi balandžio mėnesį arba gegužės pradžioje, žiedai panašūs į plukės, tačiau jie nepavieniai, turi penkis baltus vainiklapius. Auga tamsiuose lapuočių, miškuose, mišku bei krūmais apaugusiuose šlaituose. Augalas yra labai retas, nykstantis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Europinė pipirlapė (lot. Asarum europaeum)
olko1975 | Shutterstock.com
Žydi nuo balandžio iki pat vasaros pradžios. Lietuvoje dažna, auga lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, krūmynuose, krūmais ir medžiais apaugusiuose upių ir ežerų šlaituose. Augalo lapai kartais painiojami su žibuoklių, o žiedų daugelis nė nepastebi - jie smulkūs, nulinkę prie žemės ir pasislėpę po lapais. Augalas kvepia pipirais, ypač patrynus lapelius, tačiau maistui jo vartoti negalima ir po to reikėtų nusiplauti rankas, nes jis nuodingas.
Paprastasis rūtenis, tarpinis rūtenis, tuščiaviduris rūtenis ir geltonžiedis rūtenis (lot. Corydalis)
Alexs KAA_Bregel | Shutterstock.com
Rūtenis – vėdrynažiedžių poklasio žvirbliarūtinių šeimos augalų gentis. Tuščiaviduris rūtenis ir tarpinis rūtenis yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Rūteniai žydi nuo pavasario vidurio iki ankstyvos vasaros. Visų rūtenių, išskyrus geltonžiedį, žiedai rausvos ar švelniai violetinės, melsvos spalvos.
Pavasarinė raktažolė ir raktažolė pelenėlė (lot. Primula)
Dajra | Shutterstock.com
Pasaulyje auga daug raktažolių rūšių - jų priskaičiuojama virš 500. Lietuvoje auga dvi savaiminės rūšys: Pavasarinė raktažolė ir raktažolė pelenėlė. Pavasarinė raktažolė labai dažnai ir daugeliui puikiai pažįstama - ant vieno ar kelių išaugusių žiedstiebių susitelkęs raktų ryšulį primenantys geltonas žiedynas. Raktažolė pelenėlė yra reta, randama tik Lietuvos šiaurėje, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Ji smulkesnė, žydi balsvai rausvais žiedeliais.
Gegužinė žvynašaknė (lot. Lathraea squamaria)
Ivan Rusek | Shutterstock.com
Tai parazitinis augalas, kuris savo apraizgo medžių ir krūmų šaknis ir iš jų ima maisto medžiagas. Augalas parazituoja lazdynų, alksnių, ąžuolų, skroblų šaknis. Balandžio - gegužės mėn. žvynašaknė išaugina storą, sultingą stiebą su žiedeliais.
