Persikraustome gyventi kitur: kaip padėti vaikui?

Persikraustymas į kitą vietą – didžiulis ir svarbus įvykis visai šeimai. Deja, suaugusieji ir vaikai į jį žiūri skirtingai: tėvai labiau akcentuoja praktinę naudą, o mažieji – netektis, kitus jiems nemalonius dalykus. Juk pastarieji išsiskiria su draugais, turi atsisveikinti su įprastomis, pamėgtomis ir ramiomis vietomis, miela jiems aplinka.

Sprendimą persikraustyti priima suaugusieji, tad vaikai jaučiasi bejėgiai, negalintys nieko pakeisti.

Labai dažnai neįvertiname, ką išgyvena mažieji. Kaip rodo tyrimai, persikraustymas yra vienas iš didžiausių sukrėtimų vaiko gyvenime. Jam prilygti gali nebent labai artimo žmogaus netektis; jis didesnis, nei tas, kuris patiriamas labai sunkiai susirgus, netekus darbo arba išsiskyrus su sutuoktiniu.

Daugelio nemalonumų galima išvengti, jeigu viskas iš anksto kruopščiai suplanuojama.

Ką daryti, kad persikraustymas būtų ne toks skausmingas?

Pakalbėk su vaiku apie persikraustymą iki jo likus kaip galima daugiau laiko, kad mažylis spėtų apsiprasti. Papasakok apie naujuosius namus, atsižvelgdama į amžių ir suvokimo lygį, pasidalink turima informacija.

Mažų vaikų dėmesio diapazonas yra gana nedidelis, todėl kalbėti apie persikraustymą reikia pradėti anksti. Nemanyk, kad vaikutis visą vakarą praleis svarstydamas apie persikėlimą ir galimas pasekmes. Jeigu jis pasiruošęs kalbėtis, arba turi konkretų klausimą, atsakyk. Gal vaikas ir negali nuspręsti, į kurį miestą keliausite ir kokiame name ar bute gyvensite, tačiau derėtų su juo pasikonsultuoti kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl apmušalų spalvos – taip jis jausis įvykių dalyviu, o ne tik pasyviu stebėtoju.

Prieš persikraustant reikėtų keletą kartų nuvažiuoti apžiūrėti su vaiku būsimųjų namų. Tai padeda geriau susivokti ir apsiprasti.

Kaip sureaguos vaikas?

Kai kurie vaikai gali visiškai nesijaudinti dėl pokyčių, netgi džiaugtis jais. Kiti gi reaguoja visiškai kitaip (kaip – priklauso nuo amžiaus). Tavo sūnelis arba dukrytė gali:

• Pradėti čiulpti rankos nykštį;
• Šlapintis į lovą;
• Kalbėti kaip visai mažas vaikas;
• Nuolat lipti tau ant kulnų.

Vyresni vaikai gali:

• Atsisakyti valgyti;
• Pradėti blogai miegoti, kentėti dėl nemigos;
• Pešiotis plaukus;
• Tapti užsispyrę ar agresyvūs.

Mokyklinukams:

• Atsiranda miego sutrikimų;
• Tampa sunku susikaupti;
• Ima skaudėti galvą ar pilvą.

Kartais vaikų elgesys kardinaliai pasikeičia: jie, pavyzdžiui, ima meluoti arba vogti. Visa tai – atsakas į stresą. Kadangi vaikas ne visada gali suprasti, kas vyksta, nemoka išreikšti savo jausmų, stresą jis bando įveikti štai tokiais būdais.

Visiems vaikams reikia pakankamai kokybiško maisto, miego ir poilsio. Labai svarbu, kad šiuo sudėtingu periodu skirtum atžalai daugiau dėmesio, suteiktum galimybę išsikalbėti, pasidalinti savo problemomis.

Kaip į persikraustymą reaguoja vaikai iki penkerių metų?

Vaikams iki penkerių metukų amžiaus persikraustymas kelia mažiausiai rūpesčių. Jiems svarbiausia, kad šalia būtų mama ir tėtis – tik taip jie jaučiasi saugūs. Paruošk mažylį persikraustymui, kartodama paprastus paaiškinimus.

Kai ateis metas susikrauti daiktus, pasakyk mažyliui, kad visus jo žaisliukus tiesiog sudėsite į dėžes ir išpakuosite kitoje vietoje (antraip jis gali pradėti nerimauti, kad jų neteks). Nežadėk to, ko negalėsi ištesėti, pavyzdžiui, kad persikraustę įsigysite šuniuką ar kačiuką (jeigu iš tikrųjų nė neketini jo auginti). Savaime suprantama, kad netesėti pažadai ateityje vers vaiką tavimi nebepasitikėti.

Nereikėtų šiuo periodu pirkti naujos lovytės ar kitų baldų. Nauji daiktai vaikui kels nerimą. Senieji yra įprasti, jų aplinkoje mažylis jaučiasi saugus. Pakeisti galima nebent čiužinį, tačiau ir jis turi būti toks, kad patiktų vaikui.

Geriausia, kad išsikraustymo dieną vaikutis pabūtų su draugais arba artimaisiais, nes kitaip jis gali pasijusti pamestas, nereikalingas – juk nei tu, nei tavo vyras negalėsite jam skirti tiek dėmesio, kiek įprastai.

Kaip šį svarbų įvykį priima mokyklinio amžiaus vaikai?

Jeigu tavo sūnelis arba dukrytė jau lanko mokyklą, svarbiausias klausimas bus tas, ar patiks naujoji, ar jis sugebės rasti ten naujų draugų. Kadangi vaikai labai daug laiko praleidžia mokykloje, svarbu, kad jiems ten patiktų. Nesutariama, kada persikraustyti geriau – ar mokslo metais, ar per vasaros atostogas. Jeigu mokykla keičiama vasarą, vaikas turės galimybę apsiprasti ir pradėti viską nuo nulio drauge su savo bendraamžiais. Tačiau yra ir trūkumų – juk vasarą teks praleisti be senų draugų, o įsigyti naujų greičiausiai nebus laiko. Jeigu persikraustysite vasarą, pasistenk, kad vaikas nesijaustų vienišas ir nenuobodžiautų.

Kaip persikraustymas paveikia paauglius?

Paauglys greičiausiai supras persikėlimo priežastis ir pasekmes, tačiau tai jam gali kaip reikiant sujaukti gyvenimą. Paprastai tokio amžiaus vaikai netenka savo draugų, kurie jiems buvo svarbiau už viską. Gali tekti išsiskirti su savo vaikinu ar mergina. Būna nelengva pritapti naujoje mokykloje, nes labai daug kas priklauso nuo to, kaip priims bendraamžiai.

Nesistenk įtikinti, kad viskas bus gerai, kad laikas gydo ir panašiai – greičiausiai nepavyks. Geriausias būdas padėti paaugliui – įsiklausyti į jį, pagarbiai vertinti jo problemas. Parodyk, kad supranti šią sunkią susiklosčiusią padėtį, kad kartu galite rasti išeitį. Svarbu girdėti, suprasti ir gerbti savo vaiką, skaitytis su jo jausmais ir norais.

Ką daryti persikraustymo dieną?

Kai ateina laikas persikraustyti, nieko nebegalima pakeisti. Pirmiausia pasirūpink vaiko kambariu. Jeigu atžala turės savo vietą, jausis daug ramiau. Tos pačios tvarkos reikėtų laikytis ir valgant, einant miegoti. Jeigu nėra kada, paprašyk, kad tuo pasirūpintų kas nors kitas – draugė, sesuo, brolis arba vaiko seneliai.

Kiek reikia laiko, kad vaikas priprastų prie naujų namų?

Nemanyk, kad sūnelis arba dukrytė tuoj pat pradės noriai lankyti mokyklą. Prie naujos aplinkos reikia priprasti.

Labai svarbu susipažinti su vaiko mokytojais ir paaiškinti situaciją, ypač jeigu jis dar mažas. Gali padėti mokytojams greičiau supažindinti sūnelį ar dukrytę su bendraklasiais.

Jeigu vaikui sunku priprasti prie naujos vietos, galima pastebėti vieną arba kelis iš žemiau pateiktų simptomų:

• Galvos ir dantų skausmai;
• Depresija;
• Vienatvė;
• Prasti pažymiai;
• Asocialus elgesys, melagystės ir vagystės.

Jeigu per mėnesį adaptacija neįvyko, vertėtų pasikonsultuoti su psichologu.

Ar persikraustymas gali būti naudingas?

Jeigu viskas atliekama tinkamai, vietos pakeitimas gali būti naudingas. Bet kokie pokyčiai sudaro sąlygas daugiau bendrauti, kartu planuoti, vadinasi, sustiprinti tarpusavio ryšius. Kalbėti apie jausmus ir lūkesčius taps natūralu. Tėvams atsiranda galimybė geriau pažinti savo vaikus, jų reakcijas, o po persikraustymo neretai pastebima, kad pastarieji tapo savarankiškesni, nepriklausomi.