Piešinio testas: kaip jūsų vaikas piešia medį?

Pažvelgę į tai, ką nupiešė vaikas, kvalifikuoti specialistai gali gana išsamiai pakomentuoti vaiko emocinę būklę, jo gebėjimą bendrauti ir dar daugybę dalykų. Kodėl gi bent vieno tokio testo neišmėginus savarankiškai? Paprašykite savo vaiko nupiešti medį.

Šis piešinio testas tinkamiausias vaikams nuo 4-6 metų amžiaus, gebantiems sąmoningiau rinktis spalvas, formas ir kitas piešinio detales.

Reikėtų, kad vaikas pieštų ramiai, neskubėdamas, netrukdomas ir negirdėdamas patarimų ar kitų įžvalgų.  

Kas yra medžio testas?

Medžio testas arba Kocho testas yra projekcinis kūrybinis testas, naudojamas asmenybės, emocinės būsenos ir tam tikrų psichologinių ypatumų užuominoms gauti.

Testą pokario laikotarpiu sukūrė, patobulino ir pristatė šveicarų psichologas Karlas Kochas.

Jis greitai išpopuliarėjo, nes tai paprastas, sąlyginai greitas ir nesukeliantis įtampos būdas sužinoti apie žmogaus vidinį pasaulį, savivertę ir savijautą. Testas dažniau naudojamas dirbant su vaikais, nes mažyliai ne visada jaukiai jaučiasi kalbėdami su nepažįstamu psichologu ar nemoka tinkamai įvardyti emocijų.

Svarbu suprasti, kad tai nėra standartizuotas intelektinių gabumų, psichologinių problemų ar raidos ypatumų vertinimo testas, o daugiau pagalbinis psichodiagnostikos metodas.

Kaip interpretuoti vaiko nupieštą medį?

Dažniausiai medžio piešinys interpretuojamas, remiantis tiek bendru vaizdu, tiek ir konkrečiomis detalėmis:

• Medžio išsidėstymas lape. Teigiama, kad medžio išsidėstymas lape atspindi vaiko pojūtį ir savęs vertinimą pasaulyje, t.y. savo aplinkoje, bendraamžių grupėje ar šeimoje. Įvertinkite, koks medžio dydis ir kiek vietos jis užima lape. Ar jis nupieštas lapo centre ir yra pagrindinis piešinio akcentas? O gal vaikas nusprendė nupiešti tik mažytį medelį lapo kampelyje?
• Medžio laja. Medžio lajos dydis siejamas su pasitikėjimu savimi - kuo didesnė, platesnė ir tolygiai į šalis išsiskleidusi medžio laja, tuo vaikas labiau pasitiki savimi, yra drąsus, turi gerą savivertę, atvirai bendrauja. Maža medžio laja arba jos nebuvimas (pavyzdžiui, jei vaikas nupiešė tik vieną šakelę su keliais lapeliais) rodo menką savivertę, uždarumą, užsisklendimą.
• Medžio kamienas. Didelis, storas medžio kamienas yra siejamas su gyvybine energija, atvirumu pasauliui, noru pažinti, o plonas, trumpas, menkas kamienas simbolizuoja nuovargį, silpnumą, užsisklendimą. Jei kamienas yra neįprastai ilgas ir tiesus, vertinama, kad vaikui svarbus racionalumas, tvarka, kontrolė. Kreivas kamienas siejamas su vidine įtampa ir kamuojančiomis nesėkmėmis. 
• Medžio šaknys. Piešinyje matomos, aiškiai išreikštos medžio šaknys siejamos su didesniu stabilumo ir saugumo jausmu, o jeigu jų nėra arba jos menkos interpretuojama, kad vaikas gali jaustis nesaugus, atskirtas, vienišas, tarsi neturintis pagrindo po kojomis. Jeigu medžio šaknys yra pagrindinis jo akcentas, užimantis daugiausiai ploto ir/arba turintis daugiausiai detalių, vertinama, kad vaikui labai svarbi jo socialinė aplinka, jis turi didelį poreikį kažkuo pasikliauti ir stokoja savarankiškumo. 
• Medžio lapai. Jie siejami su vaiko socialiniais įgūdžiais ir polinkiais. Vertinama, kad dideli, aiškiai išreikšti medžio lapai yra gebėjimas laisvai bendrauti, megzti santykius, draugauti, o maži lapai siejami su drovumu, atsargumu bendraujant.  
• Medžio vaisiai, gėlės. Jų buvimas piešinyje parodo vaiko pozityvumą, kūrybiškumą. 
• Papildomos piešinio detalės, pavyzdžiui, saulė, žolė, paukščiai ir gyvūnai rodo, kad vaikas atvirai ir optimistiškai žvelgia į pasaulį, jaučiasi saugus ir priimtas. Jeigu vaikas nupiešė tik medį, gali būti, kad jis jaučiasi vienišas, atsiribojęs, susikoncentravęs į save patį. 
• Piešimo technika. Vertinant piešinį svarbu apžvelgti ne tik tik jo detales, bet ir piešimo techniką. Pavyzdžiui, stiprus piešimo priemonės spaudimas gali rodyti didelę vaiko gyvybinę energiją, bet gali ir simbolizuoti įtampą, nerimą. Vos matomos, švelniai braukiamos linijos rodo drovumą, nesaugumą. Tvarkingos, aiškios linijos - savitvarda, organizuotumas. Drebančios, nutrūkstančios linijos - abejonės, vidinė įtampa.
• Piešinio spalvos. Spalvos nėra pagrindinis vertinimo kriterijus, tačiau jos, žinoma, gali turėti reikšmę. Tamsios, niūrios spalvos (pvz., juoda, tamsiai pilka, ruda) - gali rodyti įtampą, liūdesį, nerimą arba uždarumą. Ryškios spalvos (raudona, oranžinė, geltona) - gali atspindėti energiją, emocijų intensyvumą, kartais - impulsyvumą. Žalia ir mėlyna dažniausiai siejama su ramybe, stabilumu, harmonija, socialiniais ryšiais. Spalvų gausa gali rodyti kūrybiškumą, emocinį atvirumą, poreikį saviraiškai. O jei vaikas piešinį piešia tik viena spalva (nors leidžiama ir yra galimybė naudoti ir daugiau spalvų) interpretuojama, kad vaikas yra labai susitelkęs, tačiau tuo pačiu tai gali rodyti ir užsisklendimą, perdėtą koncentraciją į save.