Roto virusas: ką galima valgyti?

Susirgus roto virusu (arba panašius simptomus sukeliančiu noro virusu) neretai nesinori nei valgyti, nei gerti, tačiau tiek suaugusiems, tiek vaikams itin svarbu palaikyti bei atstatyti prarastų skysčių bei maisto medžiagų kiekį. Ką vertėtų valgyti ir gerti susirgus roto (arba noro) virusu? Ir kaip maitintis ligai pasibaigus, tačiau skrandžio jautrumui išlikus?

Kas roto virusas?

Rotavirusinė infekcija, kuri žinoma kaip roto virusas, yra rotavirusų sukeltas ūmus skrandžio ir žarnyno uždegimas. Šiai infekcijai būdingas staiga pasireiškęs ir itin dažnas vėmimas bei viduriavimas, pilvo skausmas, karščiavimas.

Kas yra noro virusas?

Noro virusas yra į rotavirusinę infekciją panašus skrandžio ir žarnyno susirgimas, taip pat sukeliantis vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmą, karščiavimą.

Kaip atskirti ar tai roto, ar noro virusas?

Tiek roto viruso, tiek ir noro viruso simptomai yra labai panašūs. Abu virusai sukelia vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmą, karščiavimą.

Norint tiksliai nustatyti, ar skrandžio negalavimus sukėlė roto ar noro virusas, reikėtų atlikti laboratorinius tyrimus, t.y. tirti išmatų mėginį. Tiesa, įprastai tai nėra daroma, nes nėra specifinio gydymo, pritaikyto konkrečiam virusui ir abiejų infekcijų atveju yra taikomas lygiai toks pats simptominis gydymas.

Kaip maitintis sergant roto virusu?

Susirgus roto arba noro virusu ir esant aktyviai ligos eigai, t.y. kartojantis vėmimui bei viduriavimui, gali nesinorėti valgyti ir sunku „išlaikyti“ maistą. Šiuo laikotarpiu svarbiausia yra ne mityba, o prarastų skysčių bei elektrolitų atstatymas.

Gėrimai sergant roto virusu:

• Rekomenduojama gerti ne paprastą vandenį, o specialiai paruoštus rehidratuojančius tirpalus, kurie papildo organizmą ne tik vandeniu, bet druskomis, gliukoze bei padeda palaikyti normalią elektrolitų pusiausvyrą. Specialių, vandenyje tirpių miltelių arba jau paruoštų tirpalų (jie dažniausiai yra pritaikyti vaikams, saldūs, koncentruoti, parduodami nedidelio tūrio buteliukais) galite įsigyti kiekvienoje vaistinėje.
• Jeigu nėra galimybės gerti rehidratuojančių tirpalų, galima gerti mineralinį vandenį, liesą sultinį, arbatą (ypač tinka ramunėlių, pankolių, kmynų arbata).
• Žindomiems ar mišinėliu maitinamiems kūdikiams svarbu kuo dažniau, bet nedidelėmis „dozėmis“ siūlyti motinos pieno ar pieno mišinio.
• Tiek rehidratuojančius tirpalus, tiek ir kitus skysčius reikėtų gerti po truputį, po gurkšnelį, bet dažnai (net kas 5-10 min.), nes didesnis skysčio tūris gali neigiamai paveikti jautrų skrandį ir vėl išprovokuoti vėmimą.
• Reikėtų vengti gazuotų gėrimų (taip pat ir gazuoto mineralinio vandens), limonadų, sulčių, labai saldžių gėrimų, kavos, energetinių gėrimų, alkoholio, nes jie gali tiek išprovokuoti vėmimą, tiek ir sustiprinti viduriavimą.

Mityba sergant roto virusu:

• Ūmiu ligos laikotarpiu, dažniausiai pirmąją ir antrąją ligos dieną nereikia versti savęs ar vaiko valgyti (išskyrus kūdikius, kuriems motinos pienas ar pieno mišinys nėra tik maistas, bet ir skysčiai).
• Ligos simptomams ėmus švelnėti ar atsiradus apetitui reikėtų laikytis tausojančios dietos.
• Tinkamiausi maisto produktai yra džiūvėsėliai, batono skrebučiai, ryžių trapučiai, vandenyje virta avižinė arba ryžių košė (šiuo atveju labiau tiktų košė iš greito paruošimo dribsnių), bananai, liesas paukštienos sultinys.
• Verta prisiminti ir anglų kalboje vartojamą BRAT akronimą, t.y. bananas (bananai) + rice (ryžiai) + applesauce (obuolių tyrė) + toast (skrebučiai). BRAT produktus siūloma valgyti sveikstant po įvairių virškinimo sistemos sutrikimų.
• Reikėtų vengti sunkiau virškinamų, skrandį ir žarnyną galinčių sudirginti produktų ir nevartoti pieno produktų, vaisių (išskyrus bananus), „žalių“ (termiškai neapdorotų) daržovių, riebios mėsos ir žuvies, riebaus, aštraus, prieskoniai gausiai gardinto maisto, šokolado ir kitų saldumynų.

Ką valgyti persirgus roto virusu?

Persirgus roto arba noro virusu, t.y. pasibaigus aktyviems ligos simptomams, nuslopus vėmimui ir viduriavimui, skrandis ir visa virškinimo sistema neretai dar bent kelias dienas (o kartais ir iki savaitės ar net ilgiau) išlieka jautri, tad svarbu ir toliau laikytis tausojančios dietos.

Prie ūmesniu ligos laikotarpiu vartojamų produktų (džiūvėsėlių, skrebučių, trapučių, bananų, avižinės arba ryžių košės, sultinio) galima palaipsniui „prijungti“ daugiau produktų: virta ir troškinta vištiena arba kalakutiena, virta arba garinta balta žuvis, bulvių košė (be arba su labai mažai pieno, sviesto), makaronai, garintos ar virtos daržovės, natūralus jogurtas, kefyras.

Tačiau vertėtų vengti ir į kasdienį racioną tik kiek vėliau, po truputį grąžinti pieną, sūrį, varškę (persirgus roto virusu dažnai pasireiškia laikinas laktozės netoleravimas), riebų maistą, keptą maistą, rūkytus maisto produktus, riebesnę mėsą ir žuvį, saldumynus, termiškai neapdorotas daržoves ir vaisius, ryškesnio skonio ir aitresnius prieskonius, gazuotus gėrimus, sultis, kavą, alkoholį.