Šeimos pajamos nesiekia 1468 Eur? Nauji duomenys atskleidė, ką tai reiškia

Kiek pajamų turi gauti šeima, kad Lietuvoje nebūtų laikoma patiriančia skurdo riziką? Naujausi duomenys rodo, kad dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų šeimai ši riba siekia 1468 eurus per mėnesį. Tuo metu skurdo riziką šalyje patiria daugiau nei kas penktas gyventojas, o ypač sudėtingoje padėtyje atsiduria vaikus vieni auginantys tėvai.

Spalio 16 dieną pristatyta 2026 metų skurdo ir socialinės atskirties apžvalga vėl atkreipė dėmesį į Lietuvos gyventojų finansinę padėtį. Nors dalies šeimų su vaikais situacija gerėja, bendras skurdo rizikos lygis šalyje išaugo.

Šeimai su dviem vaikais – 1468 eurai per mėnesį

Remiantis Valstybės duomenų agentūros paskelbtais skurdo rodikliais, 2025 metais skurdo rizikos riba Lietuvoje siekė:

• 699 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui.

• 1468 eurus per mėnesį šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų.

Palyginti su 2024 metais, ši riba padidėjo 13,5 proc.

Tačiau svarbu suprasti, kad 1468 eurai nėra nei valstybės mokama išmoka, nei nustatyta suma, kurios šeimai būtinai pakanka pragyventi.

Tai statistinis rodiklis, apskaičiuojamas pagal gyventojų disponuojamąsias pajamas. Į jas įskaičiuojamas ne tik darbo užmokestis, bet ir socialinės išmokos bei kitos įskaitomos pajamos.

Skurdo rizikos riba sudaro 60 proc. šalies gyventojų ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.

Kitaip tariant, jeigu dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimos bendros mėnesio disponuojamosios pajamos nesiekia 1468 eurų, pagal šį rodiklį ji laikoma patiriančia skurdo riziką.

Svarbu ir tai, kad 2025 metų skurdo rodikliai apskaičiuoti remiantis 2024 metais gyventojų gautomis pajamomis.

Skurdo riziką patiria daugiau nei 650 tūkst. Lietuvos gyventojų

Oficialūs duomenys rodo, kad 2025 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 22,6 proc. – 1,1 procentinio punkto daugiau nei metais anksčiau.

Tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 653 tūkst. šalies gyventojų.

Skirtumai tarp miestų ir kaimo vietovių taip pat išlieka ryškūs.

Miestuose skurdo riziką patyrė 17,7 proc. gyventojų, o kaimo vietovėse – net 33,4 proc.

Šie skaičiai rodo, kad finansinė padėtis Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir namų ūkio aplinkybių.

Vieni vaikus auginantys tėvai – tarp pažeidžiamiausių

Nors bendras skurdo rizikos lygis Lietuvoje padidėjo, šeimų su vaikais statistikoje matyti ir teigiamų pokyčių.

2025 metais vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis siekė 16,9 proc. – tai 2,1 procentinio punkto mažiau nei ankstesniais metais.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis sumažėjo iki 15 proc.

Tačiau gerokai sudėtingesnė situacija išlieka šeimose, kuriose vaikus augina vienas suaugęs žmogus.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vieno suaugusiojo su vienu ar daugiau išlaikomų vaikų namų ūkiuose skurdo rizikos lygis siekė 33,2 proc.

Palyginimui, šeimose, kuriose du suaugusieji augina du ar daugiau vaikų, šis rodiklis buvo 8,6 proc.

Taigi vieni vaikus auginantys tėvai su skurdo rizika susiduria gerokai dažniau.

Socialinės išmokos padeda sumažinti skurdo riziką

Naujausi duomenys taip pat atskleidžia, kokią reikšmę gyventojų finansinei padėčiai turi valstybės mokamos socialinės išmokos.

2025 metais bendras skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 22,6 proc. Tačiau neįskaičiavus socialinių išmokų, išskyrus senatvės ir našlių pensijas, jis siektų net 31,1 proc.

Dar didesnis skirtumas matomas vieno suaugusiojo su vaikais namų ūkiuose.

Įskaičiavus socialines išmokas, šių šeimų skurdo rizikos lygis buvo 33,2 proc., o be jų siektų net 50,2 proc.

Tai rodo, kad valstybės parama yra svarbi mažinant šeimų finansinį pažeidžiamumą.

Vis dėlto svarbu žinoti, kad skurdo rizikos riba savaime nesuteikia teisės į konkrečias išmokas. Pavyzdžiui, papildomiems vaiko pinigams, socialinei pašalpai ar būsto šildymo kompensacijai taikomos atskiros sąlygos.

Skurdo problema Lietuvoje išlieka itin aktuali

Spalio 16 dieną Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo pristatyta apžvalga atkreipė dėmesį į tai, kad skurdo rizika Lietuvoje išlieka viena didžiausių Europos Sąjungoje.

Specialistai pabrėžia, kad vien pajamų augimas dar nereiškia, jog visų gyventojų finansinė padėtis gerėja vienodai.

Ypač pažeidžiami išlieka vieni vaikus auginantys tėvai, vyresnio amžiaus gyventojai ir kitos mažesnes pajamas gaunančios visuomenės grupės.

Nors vaikų skurdo rizikos mažėjimas yra teigiamas ženklas, bendri duomenys primena, kad nemažai Lietuvos šeimų vis dar susiduria su finansiniais sunkumais.