Seksualinis smurtas prieš vaiką: kokius ženklus pastebėti?

Seksualinį smurtą patyrę vaikai neretai dėl išgyvenamų baimės, gėdos ir kaltės jausmų apie patirtą skriaudą nutyli, o kartais – sunkiai įvertina, kas įvyko. Todėl, siekiant apsaugoti vaikus, šalia esančių suaugusiųjų gebėjimas atpažinti seksualinį smurtą yra itin svarbus. Kaip suprasti, jog vaikas galimai patiria ar patyrė skriaudą, ir kaip jam padėti, pataria vaiko teisių gynėjos Agnė Marčiukaitienė ir Vilma Paliaukienė.

Šviečiamųjų filmukų ciklą „Seksualinis smurtas prieš vaikus: kaip atpažinti ir padėti?“ galima žiūrėti Vaiko teisių TV „YouTube“ kanale.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, seksualinis smurtas vis dar išlieka viena sudėtingiausiai atpažįstamų smurto prieš vaikus formų. O sparčiai į žmonių kasdienybę įsiliejanti skaitmeninė erdvė tampa dar viena vieta, kurioje vaikas gali nukentėti. Tad visuomenės gebėjimas identifikuoti seksualinį smurtą – kaip niekad reikalingas.

„Deja, bet turime pripažinti, kad žmonių turimų žinių vis dar nepakanka pastebėti kiekvieną vaiką, kuriam reikalinga pagalba. O juk būtent mūsų žinojimas, gebėjimas atpažinti, savalaikė reakcija ir empatija gali sustabdyti vaiko patiriamą skausmą, o kai kuriais atvejais – užkirsti kelią galimai skriaudai“, – sako I. Skuodienė.

Kas yra seksualinis smurtas prieš vaiką?

Seksualinis smurtas prieš vaiką yra itin plati sąvoka, dažniausiai suprantama kaip žmogaus, nepaisant jo amžiaus ir lyties, seksualinių poreikių tenkinimas į tai įtraukiant vaiką.

Tai gali būti kontaktinis smurtas – įsiskverbimas, prisilietimai prie vaiko kūno, vaiko skatinimas liesti kitą žmogų – bei nekontaktinis smurtas: ankstyvo vaiko susidomėjimo lytiniais santykiais žadinimas, seksualinio pobūdžio turinio rodymas vaikui, sąmoningas nuogo kūno ar lytinių santykių demonstravimas vaikui ir pan.

„Dažnėja atvejų, kai vaikai nuo seksualinio smurto nukenčia ir internete. Nedori žmonės apsimeta vaikų bendraamžiais siekdami gyvo kontakto arba gauti paties vaiko sukurto seksualinio turinio medžiagos, pavyzdžiui, nuotraukų ar vaizdo įrašų. Vaikai palaipsniui pratinami save fotografuoti ar filmuoti, o vėliau neretai dėl to šantažuojami, reikalaujant vis daugiau tokios medžiagos, grasinant, kad priešingu atveju jų kurti vaizdai bus paviešinti. Tai sukelia stiprius gėdos ir kaltės jausmus, todėl vaikas gali nedrįsti pasisakyti artimiesiems ir likti vienas išgyventi skausmą, stipriai veikiantį jo psichinę ir emocinę būsenas“, – teigia Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja A. Marčiukaitienė.

Kokie vaiko elgesio pokyčiai gali išduoti patirtą skriaudą?

Pasak vaiko teisių gynėjos, psichologės V. Paliaukienės, vieno požymio, kuriuo remiantis būtų galima tvirtai pasakyti, jog vaikas patiria seksualinį smurtą, nėra. Tačiau apie patiriamą skriaudą vaikai neretai parodo savo elgesiu ar pakitusia emocine savijauta.

„Pokyčiai vaiko elgesyje ar jo būsenoje gali būti labai subtilūs – vengimas lankytis tam tikrose vietose, pavyzdžiui, mokykloje, kažkur svečiuotis ar staiga atsiradęs uždarumas. O kartais pokytis gali būti labai ryškus, kai vaikas itin susidomi seksualinėmis temomis, reiškia norą žaisti seksualinius žaidimus, pradeda smurtauti pats. Tai yra labai rimti signalai, į kuriuos turime atkreipti dėmesį – pasidomėti vaiku ir pasistengti suprasti, kas su juo vyksta“, – teigia V. Paliaukienė.

Svarbu pabrėžti, kad vienas toks elgesio pokytis savaime neįrodo seksualinio smurto, tačiau gali būti ženklas, kad vaikui reikia suaugusiojo dėmesio ir pagalbos.

Viena svarbiausių frazių – „aš tavimi tikiu“

Vaiko teisių gynėjai primena, kad vaikui, galimai nukentėjusiam nuo seksualinio smurto, ypač svarbus suaugusiųjų rūpestis, dėmesys ir pasitikėjimas.

„Pasitaiko situacijų, kai vaikas išgirsta „tu įsivaizduoji, taip negalėjo nutikti“ ir tai yra vienas blogiausių dalykų, kurį jis gali išgirsti. Šie žodžiai gali lemti, jog vaikas daugiau nebepapasakos apie savo patirtį bei liks ją išgyventi vienas. Tad norėdami padėti vaikui turime įsiminti itin svarbią frazę – „aš tavimi tikiu“, – sako A. Marčiukaitienė.

Kur kreiptis pagalbos?

Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuose Vilniuje bei Klaipėdoje po vienu stogu, vaikui draugiškoje ir saugioje aplinkoje, gali būti atliekami visi baudžiamajam procesui reikalingi veiksmai bei teikiama tęstinė psichologinė ir psichoterapinė pagalba.

Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog žinia apie vaiko galimai patirtą seksualinį smurtą gali sukrėsti, sukelti skausmą, baimę ir kaltę, todėl profesionalią pagalbą svarbu užtikrinti ne tik vaikui, bet ir jo artimiesiems.

 

Vaiko teisių gynėjai skatina visuomenę išlikti empatišką ir, pastebėjus susirūpinimą keliančius ženklus vaiko elgesyje, išdrįsti pranešti apie galimą seksualinį smurtą vaiko teisių gynėjams arba policijai. Laiku pastebėta grėsmė ir suteikta pagalba gali apsaugoti vaiką nuo sunkių ir ilgalaikių pasekmių.