Stomatitas – skausmingas burnos gleivinės uždegimas (176)

Tatevosian Yana | Shutterstock.com

Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas. Dėl jo jaučiamas diskomfortas valgant, kalbant ir atliekant kitus įprastus veiksmus.

Stomatito židiniai gali atsirasti bet kurioje burnos vietoje – vidinėje skruostų pusėje, ant lūpų, dantenų, liežuvio, gomurio. Stomatitas gali būti dviejų formų: aftinis, kai atsiranda smulkių opų, arba herpinis, kai atsiranda pūslelių.

Bloga žinia – stomatitas yra linkęs kartotis. Tačiau daugeliu atvejų ligą išgydyti nesudėtinga, komplikacijų ar ilgalaikių pasekmių sveikatai rizika – minimali.

Stomatito formos

Aftinis stomatitas

Šia stomatito forma gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Jeigu infekcija – lengvos formos, burnoje atsiranda kelios skausmingos opos. Sunkesniais atvejais pacientai karščiuoja, jiems gali skaudėti galvą, sutrikti apetitas, miegas ir kt. (t. y. simptomai išplinta už burnos ribų). Opelės būna balto arba gelsvo atspalvio, su geltonu krašteliu. Jas labai skauda, todėl vaikas vengia valgyti ir gerti.

Herpinis stomatitas

Herpiniam stomatitui būdingas bėrimas smulkiomis pūslelėmis, kurios susitelkusios į grupes. Dažniausiai herpiniu stomatitu serga kūdikiai nuo 6 mėn. ir vaikai iki 5 m. amžiaus, bet gali susirgti ir suaugusieji, ypač jei jų imunitetas yra nusilpęs. Šios formos stomatitą sukelia pirmojo tipo Herpes simplex virusas – tas pats nemaloniosios lūpų pūslelinės sukėlėjas.

Lėtinis stomatitas

Stomatitas gali būti ir lėtinis: jam būdingas nuolatinis burnos gleivinės uždegimas.

Stomatito simptomai

Stomatito simptomai, būdingi visoms stomatito formoms:

• Bėrimas pūslelėmis, kurioms išnykus susiformuoja skausmingos opos. Pūslelių gali atsirasti ant lūpų ir burnos gleivinėje – vidinėje skruostų pusėje, ant dantenų, liežuvio, gomurio ir kt.;
• Patinusi, paraudusi burnos gleivinė;
• Burnos gleivinės ir / ar dantenų skausmas;
• Didelis diskomfortas kramtant ir ryjant maistą.

Simptomai, pasireiškiantys sergant sunkesne aftinio stomatito forma:

• Karščiavimas (jeigu sergama sunkesne stomatito forma);
• Galvos skausmas;
• Bendras silpnumas, nuovargis;
• Kraujuojančios dantenos;
• Nemalonus burnos kvapas;
• Padidėjęs seilėtekis;
• Miego sutrikimai.

Stomatito priežastys

Dažniausiai stomatitą sukelia:

• Infekcijos (bakterinės, grybelinės, virusinės);
• Autoimuninės ligos, paveikiančios burnos gleivinę;
• Traumos (pavyzdžiui, po dantų rovimo, naudojant per kietą dantų šepetėlį ir traumuojant dantenas ir pan.);
• Nusilpęs imunitetas;
• Vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas. Didesnė rizika susirgti stomatitu kyla, jei pacientui trūksta B grupės vitaminų, ypač B12, geležies, cinko, folio rūgšties.

Aftinio stomatito priežastys. Manoma, kad aftinis stomatitas prasideda nusilpus imunitetui, patyrus stipresnį stresą, po traumų, dėl kai kurių maisto ar cheminių medžiagų poveikio, taip pat trūkstant vitaminų ir mikroelementų.

Herpinio stomatito priežastys. Herpinį stomatitą sukelia Herpes simplex 1 virusas. Jo nešiotojai yra maždaug 90 proc. žmonių. Herpiniu stomatitu susergama dėl pačių įvairiausių priežasčių, tačiau manoma, kad ligą provokuoja nusilpęs imunitetas, peršalimas, stresas, skurdi mityba ir pan.

Stomatito gydymas

Stomatitas gydomas atsižvelgiant į infekcijos sukėlėjus. Dažniausiai taikomi šie gydymo metodai ir pagalbinės priemonės:

• Vietiškai veikiančios priemonės – įvairūs geliai, tepaliukai, purškalai ar burnos skalavimo skysčiai su veikliosiomis medžiagomis;
• Nuskausminamieji. Jeigu pacientas yra mažiau pakantus skausmui ar infekcija – sunkios formos, rekomenduojama vartoti vaistus nuo skausmo;
• Infekciją stabdantys vaistai nuo virusų, bakterijų ar grybelių;
• Naminės priemonės. Gydant stomatitą gana efektyvios gali būti ir naminės priemonės, pavyzdžiui, druskos tirpalas. Juo skalaujant burną, gleivinė dezinfekuojama, sumažėja skausmas, tai padeda išvengti infekcijų, ypač kai burnoje susiformavo opelių;
• Reikėtų nevartoti ar vengti, ypač jei stomatitu susirgo vaikas, aštraus, sūraus, gausiai prieskoniais pagardinto ar rūgštaus maisto, dar labiau dirginančio burnos gleivinę.

Įprastai stomatitas išgydomas per 1–2 savaites.

Kada susirgus stomatitu reikėtų kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją kreipkitės, jei:

• Stomatito simptomai yra sunkūs (tuomet reikia nustatyti stomatito sukėlėją ir atitinkamai skirti vaistų nuo bakterinės arba virusinės infekcijos);
• Stomatitas užsitęsė (t. y. paciento būklė praėjus kelioms dienoms nuo ligos pradžios nepagerėja);
• Pacientas dėl ligos negali gerti ir valgyti (tokiu atveju gali prasidėti dehidratacija).

Stomatito profilaktika

Stomatitas pirmiausia atakuoja imunitetui nusilpus, todėl reikėtų jį stiprinti, stengtis subalansuoti mitybą, vartoti vitaminus.

Puiki stomatito profilaktinė priemonė – kruopšti burnos higiena. Dantis reikėtų valyti 2 kartus per dieną, naudoti burnos skalavimo skystį, valyti tarpdančius, taip pat reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą.

Streso valdymas. Stomatitas gali kartotis patiriant didelį stresą, tad tiek vaikams, tiek suaugusiesiems reikėtų jo vengti arba mokytis stresą suvaldyti.

Taip pat stomatitą gali sukelti gretutinės ligos – būtina gydyti ir jas.

stomatitas, burnos ligos, pūslelės ant lūpų