TĖČIO ISTORIJA: žmona pastojo, nė vienas nenorime šito vaiko (194)

Pora sužinojo, kad laukiasi kūdikio marinasealovers | Shutterstock.com

Neseniai su žmona sužinojome, kad ji maždaug 6-ą savaitę nėščia. Tai pragaištinga žinia mums abiem. Turime 17 mėnesių dukrą ir planavome turėti tik vieną vaiką. Deja, kontracepcija, kurią naudojome, nepasiteisino. Prieš devynis mėnesius bandžiau atlikti vazektomiją, tačiau mano žmona tiesiog gydytojo kabinete apsigalvojo, tarstelėjo, kad geriau ji įsidės spiralę. Tą dieną, kai jai turėjo dėti spiralę, paaiškėjo, kad yra mioma, taigi pirma reikėjo ją pašalinti. Apie nėštumą ji sužinojo gydytojo kabinete per konsultaciją dėl miomos šalinimo.

Nuo tada, kai sužinojome, atvirai kalbamės apie savo jausmus. Priminiau jai, kad antro vaiko tiesiog negalime sau leisti, o su abiejų karjeromis galėsime atsisveikinti, jei nuspręs gimdyti. Ji man pritaria. Dar svarbiau, pasakiau, kad mūsų santuoka praktiškai bus baigta, nes būsime dar vieni nepatenkinti tėvai, nes kūdikis visada primins mūsų paaukotas karjeras ir nuolatinį galvojimą, kaip išgyventi.

Aš visiškai nenoriu šito kūdikio, bet pasakiau jai, kad galiausiai tai yra jos sprendimas ir aš ją palaikysiu, kad ir ką ji nuspręstų, nors ji kalta, kad neleido man pasidaryti vazektomijos.

Pažįstu ją. Žinau, kad ji sunkiai priims sprendimą pasidaryti abortą ir, gali būti, vėliau dėl to gailėsis. Bet jei ji nuspręs gimdyti, greičiausiai aš pats visam gyvenimui panirsiu į nuolatinę depresiją ir tiesiog jausiuosi įstrigęs nelaimingoje santuokoje. Ką mums daryti?

Daugiau diskusijų:

Kiekvienoje situacijoje svarbu įžvelgti teigiamą pusę

Tai skamba kaip sudėtinga padėtis abiem, dėl kurios jaučiatės įstrigę tarp dviejų labai blogų alternatyvų. Tačiau svarbu atsitraukti nuo, pavadinkime, tiesioginės krizės. Tik atsitraukus įmanoma pažvelgti į situaciją kitaip ir pastebėti, kad net šiuo įtemptu laikotarpiu tikrai gali atsirasti kažkas teigiamo.

Reikia pradėti situaciją vertinti ne nuo nėštumo ir galimo jo poveikio šeimos finansams, karjerai ir seksualiniam gyvenimui, o nuo pačios santuokos ir to, kas įvyko tarp jūsų iki šio nėštumo.

Tiek vyras, tiek žmona turi atvirai išsakyti savo jausmus

Iš šios situacijos gana aišku, kodėl nenorima turėti antro vaiko, bet, gali būti, kad žmona neišreiškė savo požiūrio taip stipriai, nepasidalijo jausmais visiškai atvirai. Pavyzdžiui, sužinojusi, kad ji nėščia, priminėte jai priežastis, dėl kurių abu nenorite šio kūdikio, tačiau daugumai žmonių nereikia priminimų apie tai, kaip jie jaučiasi. Panašiai ji intelektualiai sutinka su jumis dėl suvaržymų, kuriuos antrasis vaikas gali lemti jūsų finansams ir laisvei (siekti karjeros ir pan.), tačiau žmogus gali galvoti viena (kūdikis brangiai kainuos ir pareikalaus aukos) ir jausti visai ką kita (vis dėlto vis tiek noriu ).

Neplanuotas kūdikis – ne pasaulio pabaiga

Kai apibūdinote šį nėštumą kaip „pragaištingą“ jums abiem, galbūt būdamas impulsyvus paskubėjote ir neapsvarstėte galimybės, kad vis dėlto jokios pasaulio pabaigos čia nėra. Taip pat gali būti, kad jūsų žmonai situacijos rimtumas kyla iš kito šaltinio nei jūsų. 

Kitaip tariant, ji gali jaustis sugniuždyta ne dėl to, kad taip dėl antro vaiko jaučiatės jūs, o todėl, kad jai aiškiai pasakėte, jog susilaukus antro vaiko, ko gero, visą gyvenimą jausite depresiją ir būsite įstrigęs nelaimingoje santuokoje. 

Su antra puse išsiaiškinkite visas situacijos smulkmenas

Labai sunku pasidalyti tikrais jausmais antrai pusei, kai ji žino, kad partneris pyks dėl to, jog juos laikai, todėl kai kurios kitos pusės prielaidos gali būti netikslios. Tiesą sakant, atrodo, kad didžiausias pasipiktinimas jums kyla dėl neatliktos vazektomijos. Nesvarbu, ką jūs abu nuspręsite, būtent šis pasipiktinimas ir neišspręsta situacija sugadins jūsų gyvenimus labiau nei kūdikio turėjimas ar neturėjimas.

Turi būti aptartos poros sprendimų priežastys

Pasvarstykime, kas atsitiko per tą vizitą dėl vazektomijos. Tuo metu nė vienas iš jūsų neaptarėte, kodėl jūsų žmona nenorėjo, kad jums būtų atlikta vazektomija, ir atrodo, kad jūs to neišsiaiškinote iki šiol. 

Gali būti, jūs abu bijote pradėti šią diskusiją dėl to, kas gali paaiškėti. Galbūt jūsų žmona nebuvo pasirengusi atsisakyti galimybės susilaukti antro vaiko, bet nenorėjo to pasakyti dėl ją kamuojančios dilemos, kurioje jautėsi atsidūrusi: visą likusį gyvenimą gyventi su vyro nuoskauda ir nusivylimu arba gyventi be vaiko, kurio ji visgi norėtų.

Apsispręskite prieš tai aptarę visas galimybes

Dabar jūs turite galimybę priimti sprendimą dėl nėštumo be nutylėjimų: kitaip nei pasidavėte spaudimui dėl vazektomijos. Išsakykite visus jausmus. Jei to nepadarysite, jūsų santuoka greičiausiai bus tokia, kokią ir įsivaizduojate: kupina pasipiktinimo ir (arba) nebe kartu. 

Priversdamas pačią žmoną apsispręsti jūs prisiimate moralinę atsakomybę, net jei sprendimas ir labai nepatogus.  negaliu sau leisti tokių atostogų, kurių aš tikrai noriu. Aš negaliu imtis darbo, kurio tikrai noriu. Mes nebeturime vietos būti intymūs. Ir viskas dėl to, kad neleidai man pasidaryti vazektomijosAr žinote, kuo baigsis jūsų santuoka, palikus žmoną spręsti vieną? Tai tavo sprendimas, mieloji, bet arba aš pyksiu ant tavęs visą likusį gyvenimą, arba tu pyksi ant manęs.

Bet kuris sprendimas turės pliusų ir minusų

Galbūt šiandien jūsų dviejų sprendimas yra labai sudėtingas, nepaisant to, kad jis nepaprastai reikšmingas, net – lemiamas, bet tai, ką sužinosite vienas apie kitą jį priimdami, bus daug svarbiau jūsų tolesnio gyvenimo kokybei, nei bet koks jūsų pasirinkimas.

Daugiau skaitykite:

Psichiatrijos gydytojai rezidentai

Psichiatrijos gydytojų rezidentų atsakymai skirti tik informaciniams tikslams. Tai nėra medicininės konsultacijos ir tokie komentarai nepakeičia profesionalių medicininių patarimų, diagnozių ar gydymo. Visada kreipkitės patarimo į savo gydytoją, psichikos sveikatos specialistą ar kitą kvalifikuotą sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei turite klausimų apie savo sveikatą.

Naujausi komentarai

  1. Neegzistuojantis vartotojas
    prieš 4 m.

    Vargu, ar vaikai labai artimi bus, kai toks skirtumas... bent jau as su broliu neturiu nieko bendro. Isvaziavau studijuot, kai jis dar mazas buvo, dabar turiu savo seima... gaaaal po kokiu 15m ir pasikeis kas... 🤷‍♀️

    O del vyro... jei jis nenori, tai nezinau, ar protinga ji bandyt priverst 🤷‍♀️ Skaudu bus paciai, kad “vaikas nenoretas”, o or tas vaikas tai jaus... Turbut paprasciau butu pakeist vyra 🤣🤣🤣

  2. Agrastėlis
    Agrastėlis prieš 4 m.

    alinaz parašė:
    Oi buvo visuokiu priezasciu per ilgus metus: tai vietos/busto neturejimas, nestabili finansine padietis ( dabar as oficialiai nedirbanti ), siaip jau priprates lais…

    Na, jei esat bedarbė ir negautumėt jokių VPA pinigų, tai sakyčiau, kad vyras protingai šneka. Jei labai norit antro, pirmiausia reikėtų parodyti vyrui, kad tai tikrai nėra bloga mintis – susiraskit darbą, pradirbkit reikiamą laiko tarpą, kad prieš išeinant NGA jau gautumėt pinigų, o tada galima ir apie norus šnekėt. Nors realiai, jeigu vyras šimtą priežasčių randa, gal esmė kažkur kitur. Pvz., sunkus buvo pirmas nėštumas ar gimdymas ir vyras tiesiog bijo arba labai sunkūs buvo pirmi keli metai su vaiku ir pan. Geriausia tiesiog atvirai pasikalbėt ir išsiaiškinti abiejų lūkesčius ir baimes – gal tuomet viskas išsispręs. Arba atvirkščiai – sužinosit, kad vyras tikrai nebenori daugiau vaikų ir, kad nebeverta tikėtis, jog kadanors užsimanys. Bet kuriuo atveju, manau, geriau iki galo išsiaiškinti negu vis spėliot ir laužyt galvą kaip čia tą vyra įkalbėjus.

    Liustra parašė:
    Vargu, ar vaikai labai artimi bus, kai toks skirtumas... bent jau as su broliu neturiu nieko bendro. Isvaziavau studijuot, kai jis dar mazas buvo, dabar turiu savo …

    Aš nemanau, kad artumas turi kažką bendro su metų skirtumu. Va, mano broliai augo su mažesniu nei 2 metų skirtumu, o yra visiškai neartimi vienas kitam. Tarp manęs ir vyriausiojo brolio 8 metų skirtumas, bet esam daug artimesni nei su vidurinėliu. Vaikystėj irgi abu broliai buvo visiškai skirtingi, nerasdavo tarpusavio ryšio, o aš su vyresnėliu visad sutardavau, nekliudė nei metų skirtumas, nei tai, kad man tebuvo ~10, kai išvažiavo studijuot. Geriausia planuojant vaikus nesitikėt nei, kad jie bus labai artimi, nei, kad būtinai neras bendros kalbos, nes tokių dalykų negali prognozuoti. Jei jau planuot, tai todėl, jog patys tėvai nori daugiau vaikų, o ne todėl, kad pirmajam reikia „draugo“.

  3. Sollle
    Sollle prieš 4 m.

    Vyro vietoj ir aš jau nenorėčiau, dabar dar jaunas, kaip sakot laisvos rankos, ramus gyvenimas teka, o kūdikis apvers viską aukštyn kojom, žmona pikta bus, neišsimiegojus, vėl sakys, kad nepadeda, kokiem 4 metam viskas suksis tik apie mažiuką. Jei abu norėtumėt būtų puiku, bet jis nenori..

  4. Kramtoshka
    Kramtoshka prieš 4 m.

    Dzonsius parašė:
    tarp vaikų mažiausiai bus 12 metų skirtumas, didelio artumo vargu ar bus. Nebent kai vienais bus 30, o kitai 42.

    Trap manęs ir brolio 12 metų skirtumas, didesnio artumo neįsivaizduoju, nuolat būdavom kartu, mane visą laika vadindavo ne vardu, o sese. Dabar kai pati sukūrus šeima, vistiek visada parašo ir iki šiol vadina sese.

  5. ievapet
    ievapet prieš 4 sav.

    Analogiska situacija. Naujas vadovaujantis darbas, viskas kaip sviestu patepta,ir stai pas mus taip pat. Bet nei vienos minutes nesigailim, nes tiesiog neturim tam teises. Tai yra vaikai, jokia karjera,jokie pasaulio pinigai neatstos seimos. Taip, sunkiau finansiskai, bet niekas netrukdo suktis ir stengtis dar labiau. Tiesiog musu visuomeneje vis dar galioja labai blogi stereotipai.