TESTAS: Vaikas ir ekranai: ar jie valdo jūsų atžalą?

Kviečiame tėvelius atlikti testą, padedantį įvertinti jų vaikų naudojimąsi ekranais: telefonu, planšete, kompiuteriu ir kt. Ar vaiko santykis su ekranais yra normalus? O gal keliantis nerimą ir darantis neigiamą įtaką vaiko elgesiui, fizinei ir emocinei sveikatai?

Testo apie ekranų naudojimą logika parengta atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos ICD-11 aprašomus probleminio ekranų ir žaidimų naudojimo rizikos požymius: sunkumu kontroliuoti laiką prie ekranų, vis didesniu ekranų prioritetu, palyginti su kitomis vaikui svarbiomis veiklomis, ir naudojimosi tęsimu nepaisant neigiamų pasekmių. 

Testas nėra diagnostinė priemonė, tačiau padeda tėvams atpažinti galimus rizikos signalus vaiko elgesyje, miego įpročiuose, emocinėje savijautoje, mokymesi ir socialiniuose santykiuose.

TESTAS: Ar ekranai jau valdo jūsų vaiką?

Testo tikslas: padėti tėvams įvertinti, ar vaiko santykis su ekranais išlieka subalansuotas, ar jau matyti rizikos ženklų: sunku sustoti, kyla stiprios emocinės reakcijos, prastėja miegas, mokymasis, santykiai ar fizinė savijauta.

Vertinimo principas: kiekvienam klausimui pasirenkamas vienas atsakymas:

• 0 balų – ne, taip beveik nebūna;
• 1 balas – kartais, pavienėse situacijose;
• 2 balai – dažnai arba nuolat.

1. Ar vaikas dažnai praranda laiko pojūtį naudodamasis telefonu, planšete, kompiuteriu ar žaisdamas žaidimus?

• 0 – Ne, paprastai laikosi susitarimų.
• 1 – Kartais užsibūna ilgiau, bet priminus dažniausiai sustoja.
• 2 – Taip, dažnai naršo ar žaidžia gerokai ilgiau, nei buvo sutarta.

2. Ar vaikui sunku sustoti net tada, kai jis pats buvo pažadėjęs baigti?

• 0 – Ne, paprastai gali sustoti be didesnio konflikto.
• 1 – Kartais derasi, prašo „dar penkių minučių“.
• 2 – Taip, dažnai negali sustoti, pyksta arba ignoruoja susitarimus.

3. Ar vaikas slepia naudojimosi ekranais laiką arba įrenginį?

• 0 – Ne, neslepia ir paprastai elgiasi atvirai.
• 1 – Kartais bando naudotis slapta arba nutyli, kiek laiko praleido prie ekrano.
• 2 – Taip, dažnai slepia telefoną, naršo slapta, nešasi įrenginį į lovą ar meluoja apie naudojimąsi.

4. Ar vaikas tampa irzlus, piktas, prislėgtas ar labai susijaudinęs, kai negali naudotis ekranu?

• 0 – Ne, dažniausiai reaguoja ramiai.
• 1 – Kartais susierzina, bet gana greitai nusiramina.
• 2 – Taip, reakcija dažna ir stipri, t. y. pyktis, ašaros, agresija ar užsisklendimas.

5. Ar pastebite, kad vaikui reikia vis daugiau laiko arba vis intensyvesnio turinio, kad jis būtų patenkintas?

• 0 – Ne, pakanka įprasto, riboto naudojimo.
• 1 – Kartais prašo ilgiau pažaisti ar žiūrėti daugiau turinio.
• 2 – Taip, vis dažniau reikia daugiau laiko, naujų žaidimų, intensyvesnio turinio ar stipresnių įspūdžių.

6. Ar ekranas tapo pagrindiniu būdu vaikui nusiraminti, pralinksmėti ar „išbūti“ nuobodulį?

• 0 – Ne, vaikas turi įvairių nusiraminimo ir laisvalaikio būdų.
• 1 – Kartais ekranas tampa greičiausiu būdu nurimti.
• 2 – Taip, be ekrano vaikui sunku nusiraminti, pabūti vienam ar susirasti veiklos.

7. Ar vaikas vis dažniau renkasi ekranus vietoj gyvo bendravimo, žaidimų ar veiklų su kitais?

• 0 – Ne, gyvas bendravimas ir kitos veiklos išlieka svarbios.
• 1 – Kartais mieliau renkasi ekraną nei kitą veiklą.
• 2 – Taip, ekranai dažnai pakeičia draugus, šeimos laiką ar anksčiau mėgtas veiklas.

8. Ar suprastėjo vaiko mokymosi motyvacija, dėmesys ar susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau patiko?

• 0 – Ne, reikšmingų pokyčių nepastebime.
• 1 – Kartais sunkiau susikaupia ar mažiau nori imtis veiklų.
• 2 – Taip, pastebimai sumažėjo motyvacija, dėmesys ar noras užsiimti kitomis veiklomis.

9. Ar vaikas po ilgesnio laiko prie ekrano skundžiasi galvos, akių, kaklo, pečių ar nugaros skausmais?

• 0 – Ne, tokių nusiskundimų beveik nebūna.
• 1 – Kartais pasiskundžia nuovargiu, akių ar galvos skausmu.
• 2 – Taip, fiziniai nusiskundimai pasikartoja dažnai.

10. Ar vaikas naudojasi ekranais likus mažiau nei valandai iki miego arba naktį?

• 0 – Ne, vakare ekranai ribojami.
• 1 – Kartais naudojasi vakare, bet ne kasdien.
• 2 – Taip, ekranai prieš miegą arba naktį yra dažnas įprotis.

11. Ar vaikas valgo prie ekrano arba dėl ekranų pamiršta pavalgyti?

• 0 – Ne, valgymas ir ekranai paprastai atskiriami.
• 1 – Kartais valgo žiūrėdamas į ekraną.
• 2 – Taip, valgymas prie ekrano dažnas arba vaikas dėl ekranų pamiršta pavalgyti.

12. Ar ryte vaikas dažnai atrodo neišsimiegojęs, vangus, apatiškas ar sunkiai įsitraukiantis į dieną?

• 0 – Ne, dažniausiai atsibunda įprastai.
• 1 – Kartais atrodo pavargęs ar sunkiau įsitraukia į dieną.
• 2 – Taip, dažnai būna neišsimiegojęs, vangus ar apatiškas.

fizkes | Shutterstock.com

TESTO rezultatai

0–8 balai – subalansuotas santykis su ekranais

Ekranai yra vaiko kasdienybės dalis, tačiau šiuo metu jie greičiausiai nedominuoja jo gyvenime. Vaikas dar geba sustoti, turi kitų veiklų, palaiko gyvą ryšį su aplinka ir ekranai netampa pagrindiniu būdu reguliuoti emocijas.

Trumpa rekomendacija: Toliau palaikykite aiškius susitarimus, nebauskite. Kalbėkite ne tik apie ekrano laiką, bet ir apie turinio kokybę: ką vaikas žiūri, žaidžia, su kuo bendrauja ir kaip jaučiasi po ekranų.

9–16 balų – rizikos zona

Ekranai vaiko gyvenime jau gali užimti per daug vietos. Gali būti, kad vaikui darosi sunkiau sustoti, jis jautriau reaguoja į ribojimus, o ekranai tampa ne tik pramoga, bet ir būdu nusiraminti, pabėgti nuo nuobodulio, streso ar nemalonių emocijų.

Trumpa rekomendacija: Verta peržiūrėti šeimos skaitmeninius įpročius. Padėtų aiškios „be ekranų“ zonos, pavyzdžiui, miegamasis, valgomojo stalas, kelionė automobiliu, taip pat vakarinė „ramybės valanda“. Svarbu ne tik mažinti prie ekranų leidžiamą laiką, bet ir pasiūlyti alternatyvų: judėti, leisti laiką lauke, bendras veiklas, užsiimti kūryba, skatinti gyvą bendravimą.

17–24 balai – didelė rizika

Matyti aiškių ženklų, kad ekranai gali reikšmingai veikti vaiko emocijas, miegą, mokymąsi, santykius ar fizinę savijautą. Tai nebūtinai reiškia tam tikrą diagnozę, tačiau tokių signalų nereikėtų ignoruoti.

Trumpa rekomendacija: Rekomenduojama nelikti vieniems. Vertėtų pasitarti su vaikų ar paauglių psichologu, šeimos gydytoju arba kitu specialistu. Svarbu ekranus mažinti ne staigiai baudžiant, o nuosekliai kuriant naujus šeimos įpročius. Vaikui būtina jausti, kad jis nėra „problema“ – jam reikia pagalbos atkurti sveikesnį santykį su technologijomis.

 

Projektą „Augu sąmoningai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.