Vaikai ir technologijos: ką svarbu žinoti tėvams?

Ieškome atsakymų į visiems šiuolaikiniams tėvams kylančius klausimus: nuo kelerių metų vaikui galima leisti pažaisti telefonu? Kiek laiko vaikas gali praleisti prie kompiuterio? Ar technologijos vaikams yra naudingos, ar tik kenkia?
Vaikai ir technologijos: drausti ar leisti?
Šiuolaikiniams vaikams technologijos yra savaime suprantama gyvenimo dalis - juk jie gimsta ir auga apsupti daugybės įvairių įrenginių, tad net ir mažyliai įgunda jais naudotis beveik intuityviai, jų nereikia to papildomai mokyti.
Tame nėra nieko blogo, nes technologinis išprusimas yra būtinas - kompiuteriai ir įvairūs išmanieji įrenginiai reikalingi daugeliui kasdienių užduočių atlikti, informacijai surasti, mokslams, darbui, bendravimui ir kt.
Kita vertus, tėvams reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių, labai atidžiai vertinti turinį, kurį vaikui teikia šiuolaikinės technologijos, nuo pat pirmųjų pažinties su jomis dienų mokyti saiko ir nepamiršti parodyti, kad pasaulis labai įdomus ne tik kompiuterio ekrane, bet ir už namų sienų!
Ką daryti, kad šiuolaikinės technologijos teiktų naudą?
Technologijų pasaulyje augantys vaikai turi didelę dovaną vos vienu pelės paspaudimu gauti daugybę įdomios informacijos, susipažinti su bendraamžiais iš tolimiausių pasaulio kampelių, mokytis žaidžiant lavinančius žaidimus, tad tėvams svarbu padėti jiems pasirinkti tinkamą turinį. Vertindami turinį, kurį vaikas gauna šiuolaikinių technologijų pagalba, atsižvelkite į vaiko amžių, jo patirtį ir pomėgius, ką jis sužino ir ko išmoksta.
Telefonai ir kiti įrenginiai vaikus neabejotinai įtraukia, suteikdami tėvams atokvėpio minutėlę, tačiau jie neturėtų tapti aukle. Bus gerokai naudingiau, jeigu šiuolaikinės technologijos taps dar viena šeimos pramoga ir proga pabendrauti su vaiku - pavyzdžiui, filmukus žiūrėkite ar žaidimus žaiskite drauge, o vėliau juos aptarkite.
Jeigu auginate vyresnius vaikus, paskatinkite juos ne tik vartoti, bet ir kurti turinį. Trumpų filmukų filmavimas ir montavimas, tinklaraščio rašymas, nuotraukų retušavimas, programavimas ar programėlių kūrimas ir kita panaši veikla patinka daugeliui vaikų, suteikia žinių, lavina kūrybiškumą, o gal net gali tapti karjeros kryptimi.
Nuo kelerių metų vaikui galima žaisti telefonu (kompiuteriu, planšete, žiūrėti TV)?
Mokslininkai ir medikai, kalbėdami apie naudojimąsi telefonu, kompiuteriu, planšete, televizoriaus žiūrėjimą, šiuos įrenginius apibendrintai vadina ekranais, o laiką, kurį praleidžiame žiūrėdami į ekranus - ekrano laiku (angl. screen time).
Pasaulio sveikatos ir daugelis kitų autoritetingų organizacijų vaikams iki 1,5-2-ejų metų (kai kurių mokslininkų nuomone - iki 3-ejų) visiškai nereikėtų naudotis jokiais ekraną turinčiais prietaisais. Mokslininkai teigia, kad maži vaikai nėra pajėgūs suvokti ir objektyviai įvertinti to, kas vyksta ekrane, todėl toks laisvalaikis vaikui yra nenaudingas. Anaiptol, mirgantys vaizdai ir garsų kakofonija stimuliuoja sąlyginai nedidelę vaiko smegenų dalį, o likusios smegenų dalys, ypač atsakingos už kalbą, atmintį, emocijas ir jų valdymą, gebėjimą susikaupti „kenčia“, jų tobulėjimas lėtėja.
Vaikui augant ir pradėjus suvokti, ką jis girdi bei mato ekrane, telefonas (kompiuteris, planšetė ar televizorius) gali tapti gera ekudacine priemone ar būdu atsipalaiduoti, tačiau itin svarbus saikingas ekrano laikas.
Plačiau apie ekrano laiką skaitykite:
Vaikas per daug laiko praleidžia prie kompiuterio (telefono, planšetės, TV): ką daryti?
Aiškios ekrano laiko normos paprastai apibrėžiamos tik mažyliams, o vertindami vyresnių vaikų buvimą prie kompiuterio (telefono, planšetės, TV) turėtumėme atsižvelgti į konkretų vaiką, tai, ką jis veikia prie ekrano ir kokią įtaką jo gyvenimui turi šiuolaikinės technologijos.
Sunerimti reikėtų, jeigu ėmė keistis vaiko elgesys, stipriai susitraukė jo interesų laukas (t.y. jį domina tik ekranas), pašlijo santykiai su šeimos nariais ir draugais, vaikui tapo sunku susikaupti, ėmė kamuoti nemiga ir pan.
Pastebėję, kad vaikas šiuolaikinėmis technologijomis naudojasi nesaikingai ir perdėm ilgas ekrano laikas turi neigiamų padarinių, imkitės priemonių jam sutrumpinti. Visų pirma, pasikalbėkite su vaiku, nubrėžkite labai aiškias ribas ir jų principingai laikykitės, o taip pat švieskite apie ekrano laiką, rodykite jam gerą pavyzdį, pasiūlykite drauge imtis kitos veiklos.
Daugiau apie tai skaitykite:
Ar kompiuteris ir kiti ekranai kenkia vaikų akims?
Nėra pakankamai daug duomenų apie kompiuterių ir kitų įrenginių ekranų ilgalaikę žalą akims. Dauguma gydytojų ir mokslininkų labiau akcentuoja ne ilgalaikį regėjimo suprastėjimą, bet akių nuovargį ir jo sukeliamą diskomfortą: akių perštėjimą, įtampą, nesugebėjimą susikaupti, galvos skausmą.
Siekiant išvengti akių nuovargio ir sumažinti ekranų žalą reikėtų rinktis kuo didesnius ekranus, geros raiškos vaizdą, nebūti arti ekrano, nežiūrėti į ekraną tamsoje, o taip pat kas 30-45 min. būtinai daryti pertraukas. Pertraukų metu paskatinkite vaiką pajudėti, pažaisti bei padaryti akių mankštą.