Vaikai ir vegetarizmas

astaruoju metu vegetarizmas populiarėja pakankamai sparčiai - požiūris, kad nedirbantiems sunkaus fizinio darbo nebereikia tiek kalorijų, o reikalingas medžiagas galima gauti ir planuojant augalinės kilmės dietą gal ir teisingas. Žinoma, tai kiekvieno suaugusiojo apsisprendimas, tačiau, kaip reikėtų vertinti vegetarizmą ir vaikus? Kada saugu (ir ar saugu) vaikus imti maitinti vegetariniu maistu? Kaip tą daryti teisingiau?

Visų pirma, tai susipažinkime su vegetarizmo tipais:
laktovegetarai vartoja pieno produktus, tačiau atsisako kiaušinių ir mėsos;
ovovegetarai vartoja kiaušinius, tačiau atsisako pieno produktų, mėsos;
lakto-ovovegetarai vartoja pieno produktus bei kiaušinius, tačiau atsisako mėsos;
veganai nevartoja absoliučiai jokių gyvūninės kilmės produktų (kartais net medaus).

Natūralu, kad kuo griežtesnis vegetarizmo tipas, tuo didesnis pavojus kyla vaikams (ir suaugusiems), tuo labiau tikėtina, kad jiems trūks tam tikrų medžiagų. Apžvelkime medžiagas, kurių dažniausiai stokoja vegetarai (norisi pabrėžti, kad vaikams, besilaukiančioms ir maitinančioms mamoms praktiškai visų šių medžiagų reikia beveik dvigubai, kartais net ir trigubai. Beje, iš augalinės kilmės produktų pasisaviname net 30% mažiau šių medžiagų nei iš gyvūninės):

vitaminas B12: pieno produktai, kepenys, mėsa. Vegetarams rekomenduojama rinktis šiuo vitaminu praturtintus dribsnius, specialų sojų arba ryžių pieną.
vitaminas D: pieno produktai. Vegetarams rekomenduojama rinktis šiuo vitaminu praturtintus dribsnius, specialias sultis.
kalcis: pieno produktai, lapinės daržovės, brokoliai, pupos.
baltymai: mėsa, pieno produktai, kiaušiniai, pupos, riešutai.
geležis: mėsa, kiaušiniai, pupos, džiovinti vaisiai, pilno grūdo kepiniai.
cinkas: riešutai, pupos, moliūgų sėklos.

Kūdikiai

Atrodytų, kad mamos pienu maitinami mažyliai gauna visas reikiamas medžiagas, tačiau, jeigu mama yra vegetarė (ypač, jeigu ji yra veganė), tai jos piene gali trūkti aukščiau išvardytų medžiagų. Maitinanti ir vaikelio besilaukianti vegetarė privalo peržvelgti savo dietą, galbūt įtraukti maisto papildų, skirtų mamoms arba vegetarams. Krūtimi maitinamiems vegetarių vaikams įprastai trūksta vitamino B12, mišinuku maitinamiems - vitamino D.

Mažyliai

Jeigu jau pradėję valgyti vaikai maitinami veganišku maistu, tai jiems, be jokios išimties, trūksta visų aukščiau išvardintų medžiagų. Privaloma į racioną įtraukti maisto papildus (arba vaikui duoti ir gyvūninės kilmės maisto produktų). Dar vienas labai svarbus aspektas - jau savarankiškai valgantys mažyliai neretai valgo sunkiai, daug ko nemėgsta, valgo mažai. Maitinant vegetariniu maistu jiems ima trūkti kalorijų tiek dėl jų prasto valgymo, tiek ir dėl to, kad mažylių skrandukai tokie pat maži ir, labai paprastai šnekant, norint gauti reikiamą kalorijų skaičių jiems reikia suvartoti ženkliai daugiau augalinio maisto, kas gali būti tiesiog fiziškai neįmanoma.

Ūgtelėję vaikai ir paaugliai

Formuojantis vaiko asmenybei ir vėliau, paauglystėje, atžala gali jau ir pati pasirinkti vegeratizmo kelią dėl savo įsitikinimų, bręstančiam organizmui maisto medžiagų reikia daugiau nei suaugusiems, tad su vaiku reikėtų atparti jo dietą, reguliariai pasitikrinti pas gydytojus. Mokyti augantį jaunuolį domėtis ne tik vegetarizmo moraliniu aspektu, bet ir jo įtaka žmogaus organizmui, žinoti, kiek ir kokio augalinio maisto reikia vartoti, norint patenkinti maisto medžiagų normą.

5 istorijos pamąstymui...

Lietuvoje vegetarės mamos vaikas dėl anemijos tris kartus atsidūrė reanimacijoje. Tik po to į situaciją įsikišo vaiko tėvas.

Prancūzų veganų poros 11 mėnesių dukra mirė nuo infekcijos, kurią sukėlė vitaminų A ir B12 trūkumas, jų, dėl veganiškos mitybos, trūko mamos piene.

12 metų škotė, maitinta tik veganišku maistu, paguldyta į ligoninę dėl eilinio kaulo lūžio. Medikų teigimu, dėl kalcio trūkumo, mergytės kaulų būklė yra kaip 80 metų senutės.

Į ligoninę pateko išsekusi 2 mėnesių mergytė, kurią veganai tėvai girdė tik sojų pienu.