Vaikas masturbuojasi: kaip reaguoti ir ką daryti? (44)

Ground Picture | Shutterstock.com

Nemaža dalis tėvų net nepagalvotų, kad vaikai galėtų masturbuotis, kol su tuo nesusiduria. Faktas – jog masturbacija yra paplitusi ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų. Tai yra labiau instinktas, padedantis susipažinti su savo kūnu. Anksčiau kalbėti apie masturbaciją buvo didžiulis tabu, šiuolaikiniai tėvai – kur kas lankstesni ir liberalesni.

Masturbacija yra normalus žmogaus seksualumo raidos etapas, padedantis geriau pažinti savo kūną ir patirti malonumą. O tėvai, gebantys su vaiku bendrauti atvirai, jo negėdindami ir nesmerkdami, skatina sveiką požiūrį į intymumą.

Masturbacija – tai išorinių lytinių organų stimuliavimas siekiant patirti malonumą. Įprastai vaikai masturbuojasi rankomis arba trindami į lytinius organus kokį nors daiktą. Besimasturbuojantis vaikas gali parausti, suprakaituoti, atrodyti apsvaigęs ar susirūpinęs.

Noras masturbuotis vaikui gali kilti nuobodžiaujant, kai jis yra mieguistas, patiria stresą ir pan. Taip pat nėra ir įprasto masturbacijos dažnio: vieni vaikai gali masturbuotis kelis kartus per dieną, kiti – kartą ar du per savaitę ar rečiau. Tėvams labai svarbu su vaikais apie masturbaciją kalbėti jautriai ir būti tinkamai šiam pokalbiui pasiruošus.

Kodėl vaikai masturbuojasi?

Ikimokyklinio amžiaus vaikų masturbacija yra įprastas elgesys. Vaikai masturbuotis pradeda geriau susipažinę su savo kūnu. Jie masturbuojasi dėl dviejų esminių priežasčių:

• Daugelis tai daro, nes masturbacija padeda nusiraminti, atsipalaiduoti ir geriau jaustis;
• Kiti – atvirkščiai: save tenkinti pradeda dėl patiriamo streso, kai jaučiasi nelaimingi arba kažko netenka.

Masturbacija nėra laikoma medicininiu sutrikimu: tai veiksmas siekiant patirti malonumą, ieškant paguodos ir būdo nusiraminti.

Kokio amžiaus berniukai ir mergaitės pradeda masturbuotis?

Amžius, kurio sulaukę berniukai ir mergaitės pradeda masturbuotis, labai skiriasi ir priklauso nuo tam tikrų aplinkybių:

• Raidos ypatumų (vieni bręsta greičiau, kiti – lėčiau);
• Kultūrinių veiksnių (yra kultūrų, kuriose vaikai anksčiau įstumiami į suaugusiųjų pasaulį, todėl ir pažintis su kūnu gali būti ankstyvesnė);
• Asmeninės patirties.

Įprastai daugelis paauglių pradeda savo kūną tyrinėti ir masturbaciją atranda būdami 11–15 metų. Tačiau, kaip minėta, masturbuotis gali ir ikimokyklinio (nuo 2 metų), priešmokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai.

Ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikų masturbacija

2–4 metų vaikų masturbacija

Mažam vaikui visiškai normalu atrodys viešoje vietoje kasytis lytinius organus ir pan. Jei pastebėjote, kad 2–4 metų vaikas liečia savo lytinius organus, pirmiausia jam reikia paaiškinti, kaip dera, o kaip nederėtų elgtis viešoje vietoje. Reikia paaiškinti, kad tai galima daryti tik vonioje, tualete ar savo kambaryje ir kad aplinkiniams matant nedera liestis prie intymių vietų.

Pastebėjus, kad tokio amžiaus vaikas masturbuojasi ar imituoja masturbaciją, vertėtų tiesiog nukreipti dėmesį, pavyzdžiui, vaiką reikia apkabinti, paglostyti jam galvytę, pasiūlyti kažką pažaisti, skanėstą ar pan.

5–8 metų vaikų masturbacija

Besiruošiantys mokyklai ar ją lankyti pradėję vaikai yra protingesni, turi daugiau žinių ir įgūdžių. Jie pradeda ieškoti nusiraminimo būdų, jei jaučiasi vieniši arba juos atstumia darželio / klasės draugai.

Įprastai 5–8 m. vaikai, baimindamiesi tėvų reakcijos, gali masturbuotis pasislėpę. Taigi, pastebėję, kad tokio amžiaus vaikas masturbuojasi, tėvai neturėtų priekaištauti ar pamokslauti: reikia ieškoti būdų efektyviau su vaiku bendrauti, kalbėti apie ribas, privatumą, kūno pažinimą ir kt.

Ar vaikas gali masturbaciją „išaugti“?

Atradęs masturbaciją ir pastebėjęs jos poveikį, vaikas retai kada gali ją visiškai nutraukti ir pamiršti. Tačiau gera žinia – jog opiausias savo problemas išsprendęs (pavyzdžiui, nugalėjęs nerimą ir stresą) vaikas gali masturbuotis kur kas rečiau.

Jau šešiamečiai vaikai gali būti susipažinę, kas yra diskretiškumas, ir masturbuotis būdami savo kambaryje.

Laikui bėgant masturbacija tampa normalia reakcija į hormonų antplūdį ir padidėjusį seksualinį potraukį.

Ar reikėtų skirtingai reaguoti į besimasturbuojančius berniukus ir mergaites?

Tyrimai rodo, kad paauglystėje masturbuojasi apie 96 proc. vaikinų ir apie 50 proc. merginų.

Vis dar yra tėvų, manančių, kad berniukų masturbacija – normalu, o mergaičių – tabu ar netgi problema. Iš mergaičių visuomenėje tarsi tikimasi „padoresnio“, labiau priimtino elgesio.

Tačiau svarbu suvokti, kad medikų bendruomenė visiškai normaliu reiškiu laiko abiejų lyčių vaikų masturbaciją ir nei vienu, nei kitu atveju jos nereikėtų stigmatizuoti.

Ar masturbacija gali kaip nors neigiamai atsiliepti vaiko sveikatai ir psichikai?

Besimasturbuojančios mergaitės dažnai į lytinius organus trina kokį nors daiktą, tad dėl per intensyvių judesių galimi nedideli pažeidimai.

Labai svarbu vaikui paaiškinti, kad save liesti galima tik švariomis rankomis, nes visuomet išlieka infekcijų rizika.

Masturbacija dažniausia nedaro jokios žalos ir psichinei sveikatai. Tai nenormalu tik tais atvejais, kai 5–6 metų ir vyresnis vaikas masturbuojasi prie kitų asmenų ar viešose vietose.

Masturbacija nereiškia, kad vaikas yra hiperseksualus ar ateityje turės problemų dėl per didelio lytinio potraukio, neatsakingas, nerūpestingas arba turi kokių nors psichologinių problemų. Tačiau negerai, jei suaugusieji reaguoja per audringai, masturbaciją vertina kaip nešvarų ir itin blogą įprotį, verčia vaikus jaustis dėl to kaltus ir pan.

Vaikas masturbuojasi: ką daryti ir kaip tinkamai kalbėtis?

Masturbacijos fakto nereikėtų ignoruoti: svarbu su vaikais apie tai konstruktyviai kalbėtis.

Pirmiausia kalbėkite su vaikais apie lytiškumą. Net jei vaikas ir nesimasturbuoja, sukauptos žinios gali praversti. Paaiškinkite vaikui, koks elgesys yra priimtinas, o koks – ne.

Akcentuokite privatumą. Pasakykite, kad tai, ką vaikas daro, yra normalu, tačiau save liesti galima tik vonioje arba miegamajame. Taip pat puiki proga pasikalbėti apie tai, kad prie vaikų intymių organų neturėtų liestis jokie kiti žmonės, kada galima apsinuoginti (pavyzdžiui, maudynių namuose metu arba pas gydytoją ir pan.).

Jei užtikote vaiką besimasturbuojantį, nestresuokite ir neišgyvenkite dėl to. Vėliau, kai pamatysite, kad vaikas nuobodžiauja ar yra suirzęs, apkabinkite, pakalbinkite jį, pasiūlykite užsiimti kokia nors veikla.

Negąsdinkite vaiko, nepriekaištaukite. Jei vaikas įsitraukia į veiksmą, negąsdinkite, nešaukite ant jo. Vaikas gali pradėti jausti baimę kalbėdamasis ir kitomis temomis, gali dar labiau užsisklęsti savyje, atsikratyti šio įpročio jam bus tik dar sunkiau.

Neignoruokite problemos, jei masturbacija tapo manija. Jei vaikas pradeda masturbuotis dažnai ir intensyviai, jis gali prarasti susidomėjimą bendraamžiais, įvairiomis veiklomis, nuo visko atsiriboti. Tokiu atveju jau reikėtų pasikonsultuoti su specialistais.

Padėkite vaikui rasti būdų susidoroti su įtampa. Daugelis vaikų masturbuojasi norėdami atsikratyti streso arba lengviau užmigti. Taigi, padėkite rasti jiems būdų sumažinti nerimą: tinka masažas, raminanti muzika ir pan.

Daugiau fizinio kontakto. Užmegzkite su vaiku fizinį kontaktą (tai dažni apkabinimai, bučiniai ir kt.): tikėtina, kad jis lengviau atpras nuo masturbacijos. Būtinai vaikui per dieną skirkite bent valandą kokybiško laiko.

Vaikas masturbuojasi: kada reikėtų kreiptis į specialistus?

Yra atvejų, kai gali prireikti profesionalios pagalbos, pavyzdžiui:

• Vaikas ir toliau masturbuojasi prie kitų žmonių (tai neigiamas aspektas, nes ateityje malonumą jis gali tapatinti su viešumu);
• Vaikas liečia kitų vaikų lytinius organus;
• Pastebėjote, kad vaikas ilgą laiką yra nelaimingas, prislėgtas;
• Jei vaiko masturbacijos negalite priimti dėl savo moralinių ar religinių įsitikinimų;
• Vaikas atsiribojo nuo mėgstamų veiklų, draugų, o visi išbandyti metodai problemai spręsti nėra veiksmingi.

lytinis brendimas, masturbacija, vaikas masturbuojasi