Vaikas neklauso ir dažnai pyksta? Naujas tyrimas atskleidė, koks tėvų elgesys tai sustiprina

Vaikas neklauso, prieštarauja, supykęs šaukia ar net ima muštis? Tokios situacijos pažįstamos daugeliui mažus vaikus auginančių tėvų. Tačiau naujas tyrimas atskleidė, kad vaikų elgesys gali būti glaudžiai susijęs ir su tuo, kaip į jų emocijas reaguoja suaugusieji.

Kai vaikas neklauso, tėvams kartais norisi pakelti balsą, pagrasinti bausme ar griežčiau pareikalauti paklusnumo. Tačiau toks elgesys ne visada duoda rezultatą, kurio tikimasi.

Mokslininkų tyrimas rodo, kad dažnesnės bausmės gali būti susijusios su didesniu vaikų agresyvumu, o jautresnis tėvų reagavimas – su geresniu vaikų gebėjimu bendradarbiauti.

Ką atskleidė vaikų elgesio tyrimas?

Moksliniame žurnale „Early Childhood Research Quarterly“ paskelbtame tyrime mokslininkai nagrinėjo, kaip tėvų elgesys susijęs su ikimokyklinio amžiaus vaikų socialine ir emocine raida.

Tyrėjai analizavo tėvų jautrumą vaikų poreikiams, taikomas bausmes, vaikų bendradarbiavimą, agresyvumą ir emocinius gebėjimus.

Tyrimo išvadas galima rasti originalioje mokslinėje publikacijoje.

Koks tėvų elgesys gali sustiprinti vaiko pyktį?

Tyrimo rezultatai parodė, kad dažnesnis bausmių taikymas buvo susijęs su didesniu vaikų agresyvumu ir mažesniu bendradarbiavimu.

Tuo metu jautresnis tėvų reagavimas į vaikų poreikius buvo susijęs su palankesniais vaikų elgesio rodikliais.

Tai leidžia manyti, kad suaugusiųjų reakcijos į sudėtingą vaikų elgesį yra svarbios. Vis dėlto tyrimas nustatė sąsajas, o ne tiesioginį priežasties ir pasekmės ryšį.

Vaiko elgesį gali veikti ir temperamentas, amžius, raidos ypatumai, nuovargis bei šeimos aplinka.

Ką reiškia jautriai reaguoti į vaiką?

Jautrus reagavimas nereiškia, kad vaikui leidžiama viskas.

Tai gebėjimas pastebėti vaiko emocijas, išklausyti jį ir reaguoti atsižvelgiant į jo amžių bei poreikius, kartu išlaikant aiškias ribas.

Pavyzdžiui, jeigu vaikas supykęs trenkia broliui ar sesei, suaugusysis gali sustabdyti netinkamą elgesį, tačiau kartu padėti vaikui suprasti, kas su juo vyksta.

Vietoj grasinimo bausme galima pasakyti: „Matau, kad labai supykai, bet mušti negalima. Pasakyk, kas nutiko.“

Taip vaikas ne tik išgirsta, koks elgesys nepriimtinas, bet ir pamažu mokosi atpažinti bei išreikšti savo jausmus.

Kodėl svarbu mokyti vaiką suprasti emocijas?

Tyrėjai taip pat nagrinėjo, kokį vaidmenį vaikų elgesiui turi emociniai gebėjimai.

Pastebėta, kad gebėjimas suprasti ir reguliuoti emocijas gali būti viena iš grandžių, siejančių tėvų reakcijas su vaikų bendradarbiavimu.

Kai vaikas mokosi atpažinti pyktį, nusivylimą ar liūdesį, jam gali būti lengviau susitarti su kitais, priimti taisykles ir spręsti konfliktus.

Tačiau mažiems vaikams tai dar tik besiformuojantys įgūdžiai. Todėl stiprios emocinės reakcijos ikimokykliniame amžiuje nebūtinai reiškia auklėjimo problemas.

Ką tėvai gali išbandyti kasdien?

Nors kiekvienas vaikas skirtingas, yra keli būdai, kurie gali padėti lengviau išgyventi sudėtingas situacijas.

• Įvardykite vaiko emocijas. „Matau, kad supykai“, „Suprantu, kad nusivylei“ – tokie žodžiai padeda vaikui mokytis suprasti savo jausmus.

• Nustatykite aiškias ribas. Suprasti vaiko pyktį nereiškia leisti mušti, kandžiotis ar laužyti daiktus.

• Venkite grasinimų ir žeminimo. Geriau ramiai paaiškinti, koks elgesys nepriimtinas ir ką galima daryti kitaip.

• Padėkite nusiraminti. Mažam vaikui dažnai reikia suaugusiojo pagalbos, kad jis galėtų suvaldyti stiprias emocijas.

• Pastebėkite gerą elgesį. Kai vaikas išklauso, palaukia savo eilės ar susitaria be konflikto, verta tai įvardyti.

Svarbiausia – ne bausmė, o tai, ko vaikas išmoksta

Tyrimo rezultatai primena, kad vaikų elgesys formuojasi kasdienėse situacijose, o suaugusiųjų reakcijos gali būti svarbi šio proceso dalis.

Tai nereiškia, kad tėvai turi visada išlikti ramūs ar niekada nesuklysti. Tačiau verta pagalvoti, ko vaikas išmoksta po konflikto: tik bijoti bausmės ar geriau suprasti savo emocijas ir kitą kartą pasielgti kitaip.

Jautrus reagavimas ir nuoseklios ribos gali padėti kurti aplinką, kurioje vaikas mokosi bendradarbiauti, o ne vien paklusti.