Vaikas nusibrozdino ar įsipjovė: pirmoji pagalba namuose

Vaikas nusibrozdino MNStudio | Shutterstock.com

Daugelis vaikų, ypač šiltuoju metų laiku, kai daugiau laiko praleidžia gryname ore, dažniau užsiima aktyviomis veiklomis (sportuoja, žaidžia žaidimus, važinėja dviračiais ir t.t.), neišvengia ir įvairių sužalojimų, nubrozdinimų, kartais įsipjauna ar įsiduria.

Įprastai žaizdos, atsiradusios nusibrozdinus, būna nedidelės, paviršinės, nesudėtinga ir jas prižiūrėti, o efektyviausia jų gydymo priemonė - spalvingi pleistriukai.

Jeigu žaizda – gilesnė ir didesnė, gali prireikti vykti į priimamąjį, tačiau tokių atvejų pasitaiko rečiau.

Kaip nuplauti ir sutvarstyti žaizdą, jeigu vaikas nusibrozdino ar įsipjovė?

Prieš liesdami sužeistą vietą, pirmiausia kruopščiai nusiplaukite rankas: vienas svarbiausių dalykų – nepadidinti infekcijos rizikos. Paprašykite vaiko nurimti, atsisėsti arba atsigulti.

Jei žaizda kraujuoja, paimkite gabalėlį sterilios marlės ar švarią servetėlę ir tvirtai prispauskite prie sužeistos vietos, kol kraujavimas sustos.

Žaizdos plovimas

Švelniai nuplaukite žaizdą po tekančiu vandeniu (jei vaikas nusibrozdino ranką, kiškite tiesiai po čiaupu, jei koją ar kitą kūno dalį – vaiką galima apiprausti po dušu), po to žaizdą nusausinkite popierinio rankšluosčio lapeliu ar švaria šluoste, tik jokiu būdu netrinkite, sausinkite švelniai tapšnojant.

Žaizdoms plauti nenaudokite karšto vandens.

Jeigu esate ne namuose, žaizdai nuplauti tiks ir pirktinis vanduo iš butelio. Taip pat plovimui tinka ir fiziologinis tirpalas, specialios žaizdų dezinfekcinės priemonės.

Svarbu

Žaizdai valyti, dezinfekuoti nenaudokite alkoholio, jodo, vandenilio peroksido ar kitų sudėtyje jų turinčių priemonių. Šie skysčiai gali sukelti skausmą, dirginimą, be to, vis tiek neišvalys žaizdos efektyviau nei švarus vanduo.

Jei žaizda nėra per gili, bet pastebėjote joje smėlio ar nešvarumų, juos pašalinti galite pincetu, tik pirmiausia jį dezinfekuokite alkoholio tirpalu arba palaikykite verdančiame vandenyje.

Žaizdos tvarstymas

Ant žaizdos klijuokite pleistrą, lipnų tvarstį ar sutvarstykite žaizdą kitomis turimomis priemonėmis. Klijuoti žaizdą reikėtų tol, kol susiformuos šašas. Taip žaizda bus mažiau traumuojama, greičiau gis, vaikui mažiau skaudės, sumažės ir infekcijų rizika.

Jeigu baiminatės, kad tvarstis gali prie žaizdos prilipti, galite ją patepti antibiotikų tepalu. Tai puiki priemonė, mažinanti infekcijos tikimybę.

Kai ant nubrozdinimo ar pjūvio vietoje susiformuos šašas, žaizdą galite palikti atvirą. Tačiau jei žaizda atrodo sudirgusi, nešvari, negražiai gyja, geriau dar kurį laiką ją tvarstyti.

Pleistrą reikėtų keisti ne rečiau kaip kartą per parą.

Kaip išvengti infekcijos, jei vaikas nusibrozdino?

Jeigu žaizda yra gili arba labai nešvari, reikėtų patikrinti, ar vaikas yra skiepytas nuo stabligės. Skiepai nuo šios ligos yra įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, tačiau jie „galioja“ tik 10 m., todėl vaiką atitinkamu metu reikėtų paskiepyti iš naujo.

Siekiant sumažinti infekcijos riziką vaikui nusibrozdinus ar įsipjovus, profilaktiškai duoti antibiotikų nerekomenduojama. Infekcijos, jei nubrozdinimas paviršinis, pasireiškia retai. Siekiant išvengti infekcijos pakanka žaizdą kruopščiai nuplauti, galima dezinfekciniu purškalu žaizdoms ar patepti tepalu su antibiotikais.

Ką daryti, kad nubrozdinimo ar įpjovimo vietoje neliktų rando?

Kol nubrozdinimai gyja, būtina juos apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Ilgiau būnant saulėje gyjančios žaizdos vietoje gali susiformuoti ryškesnė žymė ar randas. Taigi, sužeistą vietą reikėtų paslėpti po drabužiais, tvarsčiu ar tiesiog patepti kremu nuo saulės.

Kaip reikėtų prižiūrėti žaizdą? Vėliau, kai žaizda apgis, tepkite ją drėkinamuoju kremu. Taip pat teigiamą poveikį daro priemonės su vitaminu E, alaviju. Venkite naudoti muilą: jis gali dirginti odą.

Kada vaikui susižalojus reikėtų kreiptis į gydytoją?

Daugelį smulkių bei paviršinių dėl nubrozdinimo ar įpjovimo atsiradusių žaizdų nesudėtingai išgydysite namuose.

Tačiau jeigu žaizda yra didelė, neįprastoje vietoje ir pan., geriau pasirodyti gydytojui.

Jeigu žaizda yra gilesnė, atvipusi, odą gali prireikti siūti ar pritaikyti kitus gydymo metodus. Gydytojas arba slaugytojas taip pat gali pamokyti, kaip tinkamai tvarstyti bei prižiūrėti žaizdą.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei:

  • Niekaip nepavyksta sustabdyti kraujavimo;
  • Pjūvis atrodo labai gilus arba vis atsiveria;
  • Pjūvio krašteliai dantyti, nutolę vienas nuo kito;
  • Vaikui įkando gyvūnas arba kitas vaikas;
  • Žaizda atsirado vaikui įsidūrus;
  • Negalite tinkamai išvalyti žaizdos;
  • Nerimaujate, kad sužalojimas gali būti didesnis, nei matosi plika akimi, pavyzdžiui, lūžo kaulas arba buvo pažeistos sausgyslės;
  • Vaikas nesinaudoja pažeista ranka ar koja;
  • Sužalojimas yra jautrioje / delikačioje vietoje, pavyzdžiui, ant akies, veido, lytinių organų arba išangės srityje;
  • Vaikas jaučia stiprų skausmą;
  • Vaikas neskiepytas nuo stabligės arba buvo skiepytas tik vos gimęs ir jau yra vyresnis nei 10 m.;
  • Žaizdai gyjant pastebėjote infekcijos požymių, pavyzdžiui, žaizda paraudo, ją niežti, pasirodė pūlių, vaikas karščiuoja, skundžiasi, kad jam skauda ir kt.

Susiję straipsniai

Votys: kodėl atsiranda ir kaip gydyti?

Votis, kitaip dar vadinama furunkulu – tai plauko maišelio uždegimas, galintis pažeisti ir aplinkinius audinius.

Stomatitas – skausmingas burnos gleivinės uždegimas

Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas. Dėl jo jaučiamas diskomfortas valgant, kalbant ir atliekant kitus įprastus veiksmus.

Infekcinė mononukleozė (Epšteino-Baro virusinė infekcija)

Mononukleozė – ūmi liga, kuria dažniausiai serga jaunimas ir vaikai. Ligos protrūkių daugiausia pasitaiko rudenį ir žiemą.