Kaip stiprinti vaiko imunitetą? (56)

Vaiko imuninė sistema yra sudėtingas mechanizmas, kurio efektyvumą lemia daugybės faktorių visuma, o visų pirma – sveika gyvensena:

Vaiko mityba ir imunitetas

Pasirūpinkite, kad vaikas maitintųsi sveikai, pilnavertiškai ir taip gautų kuo daugiau imuninei sistemai būtinų medžiagų.

Kūdikių imunitetui formuotis taip pat padeda ir žindymas – su mamos pienu kūdikis taip pat gauna mamos imuninės sistemos pagamintų antikūnų ir daugybę kitų kūdikio imunitetą stiprinančių medžiagų.

Geteborgo Universiteto imunologų teigimu, žindymo metu įgyjamas pasyvus imunitetas turi labai teigiamą poveikį ne tik žindimo laikotarpiu, bet ir vėlesniam vaiko imuniteto formavimuisi.

Poilsio ir miego įtaka imunitetui

Pervargusio organizmo gynybinės funkcijos silpsta, todėl vaikas turi gerai pailsėti ir išsimiegoti. (Kiek miego reikia vaikui?)

Aktyvus laisvalaikis ir imunitetas

Leiskite laiką su vaiku aktyviai: judėjimas gerina kraujotaką ir suaktyvina visų organizmo sistemų darbą – taip pat ir tų, kurios dalyvauja organizmo apsaugoje. Aktyvus laisvalaikis gamtoje bet kokiu oru, maudynės ežere ar jūroje yra puikus grūdinimosi būdas.

Stresas ir imunitetas

Posakis, kad visos ligos yra „nuo nervų“, nėra laužtas iš piršto. Vaiko imunitetas gali nustilpti, pavyzdžiui, dėl adaptacinio streso darželyje.

Vitaminai ir vaiko imunitetas

Stebėjimų duomenys rodo, kad yra ryšys tarp atsparumo ligoms ir tam tikrų vitaminų ir mikroelementų trūkumo. 

Vitaminai imuninės sistemos veikloje dalyvauja skirtingai: pavyzdžiui, vitaminai C, E ir kai kurie B grupės vitaminai imuninę sistemą stiprina netiesiogiai (kaip antioksidantai).

O štai vitaminai A ir D  imuninės sistemos veikloje dalyvauja tiesiogiai, padėdami aktyvuoti imunines T ir B ląsteles, kovojančias su ligų sukėlėjais ar bakterijomis, o geležis yra būtina būtina šių imuninių ląstelių dauginimuisi ir brendimui. Todėl, kai šių vitaminų trūksta, ligos lengviau prilimpa, o sveikimo procesas – ilgesnis ir sunkesnis.

Tinkamai maitinantis galima gauti pakankamai beveik visų vitaminų ir mineralinių medžiagų, išimtis yra tik vitaminas D, kurio su maistu gauname palyginti nedaug, o didžiąją jo dalį organizmas pagamina pats tuomet, kai gauna pakankamai tiesioginių saulės spindulių.

Šaltuoju metų laiku vitamino D daugumai trūksta, todėl jo rekomenduojama vartoti papildomai.

Iš kitos pusės, kai kurių vitaminų ar mikroelementų perdozavimas gali turėti ir atvirkštinį efektą: pavyzdžiui, cinko perteklius imuninę sistemą gali net slopinti, o vitamino D perdozavimas yra toksiškas, geležies perteklius gali būti dažnesnių bakterinių infekcijų priežastis.

Natūralūs imuniteto stiprinimo būdai

Be česnako, citrinos, imbiero, prie liaudiškų imunitetą stiprinančių priemonių galime priskirti ir maisto papildus su žolelių ekstraktais, tačiau jų efektyvumą patvirtinančių tyrimų nėra daug, o turimi duomenys – nevienareikšmiai, kaip ir žmonių nuomonės.

Pavyzdžiui, nors teigiama, kad ežiuolė padeda apsisaugoti nuo peršalimo, Vašingtono Universiteto pediatrai, stebėję pakankamai didelę grupę vaikų, priėjo išvados, kad ežiuolės preparatų vartojimas neturėjo jokios įtakos nei apsaugai nuo peršalimo, nei ligos sunkumui.

O štai imbieras vis dar laukia mokslininkų verdikto – nepaisant to, kad jis, kaip imuniteto stiprintojas, yra žinomas gana seniai ir plačiai, jokių tokius teiginius patvirtinančių rimtų tyrimų atlikta nebuvo.

Daugiausia mokslininkų „už“ kol kas turi česnakas: laboratoriniai tyrimai parodė, kad jis turi antibakterinį, antivirusinį ir priešgrybelinį poveikį, tačiau kūdikiams ši priemonė nėra tinkama (česnako rekomenduojama duoti ne anksčiau kaip 11-12 mėnesių amžiaus). Be to, vaikams jis gali nepatikti dėl aitraus skonio ir kvapo.

Taigi, kol tyrimų nėra, belieka vadovautis savo pačių patirtimi ir intuicija.

Gerosios bakterijos ir imunitetas

Mokslininkai turi pakankamai tvirtų įrodymų, kad sutrikus žarnyno mikroflorai, imunitetas susilpnėja. Tačiau klausimas, ar daugiau gerųjų bakterijų žarnyne reiškia stipresnį imunitetą, vis dar neatsakytas.

Vienaip ar kitaip, jogurtas su probiotikais pusryčiams tikrai negali pakenkti, tačiau dėl gerųjų bakterijų vartojimo geriausia būtų pasitarti su gydytoju: yra ir tokių nuomonių, kad sveikiausia yra natūraliai susiformavusi bakterijų ekosistema, tad bakterijų papildus derėtų vartoti tik kai mikroflora pažeidžiama, pavyzdžiui, dėl antibiotikų vartojimo.

Vaikščiojimas basomis

Kai tik turite galimybę, skatinkite vaiką vaikščioti basomis po žolę, smėlį, akmenukus (žinoma, prieš tai įsitikinkite, kad aplinka yra saugi). Tyrimai parodė, kad vaikščiomimas basomis skatina net ir ilgai negijusių žaizdų gyjimą, mažina uždegimus, padeda gydant autoimunines ligas – kitaip kalbant, stiprina organizmo gynybines funkcijas.

Apibendrinant: vertinkite vaiko imuninę sistemą kaip... sistemą, kuri sklandžiai veikia tuomet, kai kiekvienas jos elementas atlieka savo darbą: vitaminų ar probiotikų vartojimas vargu ar pagelbės, jei imuniteto pamatai netvirti – t.y. jei vaikas neišsimiega, valgo bet ką ir nuolat patiria stresą.