Vėluojanti vaiko kalba

Vienas labiausiai tėvus jaudinančių klausimų – vaiko kalbos vystymasis. Manoma, kad būtent kalbos išsivystymas parodo vaiko protinius gebėjimus. Bet tokio ryšio ne visada esama, o greičiau netgi atvirkščiai: jei vaiko kalbiniai įgūdžiai vystosi lėčiau, jis mažiau bendrauja ir mokosi.

1. Neišsivystę burnos raumenys arba per silpnas veido raumenų tonusas. Jei vaikas iki šiol mieliausiai valgo skystą, košės konsistencijos maistą ir nemėgsta kieto maisto, valgydamas dažnai išstumia maistą iš burnos, kvėpuoja per burną, taria mažai žodžių, ir tuos pačius dažnai sunku suprasti, pastebėjote, kad jo seilėtekis padidėjęs – tai gali reikšti, kad nepakankamai išsivystę vaiko burnos ir lūpų raumenys. Šiuos raumenis galima sustiprinti keletu žaidimų:

• Pūsti ir švilpti. Labai veiksmingi bet kokie pratimai, kurių metu reikia įtempti, atkišti lūpas: pūskite muilo burbulus, pūstelėkite į viršų plunksnelę ir vėjo gūsiais ją bandykite kuo ilgiau išlaikyti ore. Taip pat jūsų vaikui bus į naudą žaisliukai, į kuriuos reikia pūsti – dūdelės, švilpukai ir pan.
• Gerti per šiaudelį. Kuo dažniau pasiūlykite gėrimų (kad ir mineralinio vandens ar sulčių), kuriuos vaikas gertų per šiaudelį, paraginkite pažaisti, kuris traukdamas gėrimą stipriau įtrauks skruostus.
• Imituoti garsus. Mažyliams patinka imituoti įvairių gyvūnų, paukščių, daiktų skleidžiamus garsus, todėl kasdien surenkite garsų spektakliuką su traukinio tūtavimu, mašinos burzgimu, šuns lojimu, katės miauksėjimu, varnos krankimu ir daugybe kitokių įdomių garsų.

2. Nepakankama garsinio dėmesio koncentracija. Toks vaikas nesupranta ilgų frazių, negirdi foninio triukšmo. Pasistenkite sudominti vaiką kiekvienu garsu ir žodžiu. Dažniau sekite jam pasakas, skaitykite tas pačias, jau žinomas, knygeles. Kartais pakeiskite tekste pažįstamą žodį nauju, juokingu ir vaikui netikėtu, o jei mažylis pats neatkreips į tai dėmesio – pakartokite pokštą, paraginkite jį išgirsti. Rodykite vaikui jį supančius daiktus, įvardykite juos. Nuolat aiškinkite, kur einate, ką veikiate. Aiškiai tarkite žodžius, kartokite frazes po keletą kartų.

3. Klausos problemos. Nepakankamai gera klausa sulėtina ir vaiko kalbos vystymąsi. Jei pablogėjusi klausa diagnozuojama vėlai, gali būti praleistas kritinis laikas klausos kanalų, vedančių link klausos centrų smegenyse, stimuliacijai. Vaiko kalba tokiu atveju gali vystytis vėliau, kas lems ir bendravimo bei mokymosi įgūdžių vėlavimą. Nuo klausos pablogėjimo iki tol, kol jūs akivaizdžiai pastebėsite, kad jūsų vaiko klausa pablogėjo, gali praeiti gana daug laiko. Esama keletas požymių, iš kurių, priklausomai nuo vaiko amžiaus, galite nuspręsti, ar jūsų vaiko klausa gera.

• Naujagimis: jei atsistosite 1-2 metrų atstumu nu kūdikio ir suplosite rankomis – jis turėtų krūptelėti, o išgirdęs jūsų balsą nusiraminti.

• 3-4 mėnesių kūdikis turėtų reaguoti į jūsų šypseną ir gestus.

• 7 mėnesių kūdikis turėtų guguoti, mėginti atkartoti jūsų tariamus paprastus garsus.

• 7-12 mėnesių vaikas jau pasuka galvą į garso pusę, jei kalbėdama kreipsitės į jį, dažnai turėtų „atsakyti“ ką nors savo kalba.

• Vaiko žodyne – mažiau nei 20 žodžių, jų nekombinuoja tarpusavyje. Šiuo atveju „žodis“ – tai nebūtinai normalus, pilnas žodis, kokį savo kalboje vartoja suaugusieji. Greičiau tai kokio nors konkretaus garso ar garsų kombinacijos priskyrimas tam pačiam konkrečiam objektui ar veiksmui įvardyti. Pavyzdžiui, „ba“ gali reikšti „nėra“ ar „tio“ – mesti.
• Žodžius taria taip neaiškiai, kad jūs suprantate tik pusę jų.
• Nežaidžia ir nebendrauja su kitais vaikais.
• Nesupranta arba negali atsakyti į paprastučius klausimus (pvz. parodyk, kur stovi mama).
• Neatpažįsta arba negali įvardyti paprastų daiktų iš savo aplinkos.
• Dar nemoka įvardyti visų savo šeimos narių.

kalba, kalbos raida, vėluoja kalba