Visi kūdikiai gimsta žydromis akimis: ar tikrai?

Kūdikių akių spalva apipinta įvairiausiais mitais ir klaidingomis įžvalgomis. Pavyzdžiui, vienas populiariausių teiginių – jog visi kūdikiai gimsta mėlynakiai, bet tai nėra tiesa.
Galima sakyti, kad nemaža dalis naujagimių, ypač šiauriečių, būna mėlynakiai. Kai kurie kūdikiai išsaugo šią akių spalvą visą gyvenimą, o kitų mažylių akių atspalvis daugėjant pigmento per kelis pirmuosius gyvenimo mėnesius pakinta ir įgyja tikrąjį nuolatinį atspalvį.
Kas lemia kūdikio akių spalvą?
Akių spalva – tai akies rainelės atspalvis, tam tikra fizinė savybė, kuriai įtakos turi keli veiksniai, pavyzdžiui, genetika, pigmento kiekis ir kt. Kiekvieno žmogaus akių rainelės atspalvis ir raštai yra unikalūs – beveik kaip ir pirštų atspaudai.
Manoma, kad žmogaus akių spalvą lemia net 16 skirtingų genų, būtent todėl egzistuoja tokia didelė akių spalvų ir atspalvių įvairovė.
Patys svarbiausi akių spalvą lemiantys genai yra siejami su pigmento melanino gamyba. Melaninas – melanocitų ląstelių gaminamas rudos spalvos pigmentas, suteikiantis spalvą mūsų odai, plaukams ir akims. Kuo didesnis melanino kiekis organizme, tuo intensyvesnė bus ir akių spalva.
Akių spalvą lemia ne tik melanino koncentracija, o taip pat pigmento išsidėstymas rainelės audiniuose.
O jeigu akių rainelėse yra labai mažai arba visai nėra melanino, akys gali būti rožinio (rausvo), raudono ar net violetinio atspalvių. Ši genetinė būklė dar vadinama albinizmu. Tokių žmonių oda ir plaukai yra visiškai balti.
Įdomus faktas: rainelė turi net penkis sluoksnius, o mūsų akių spalvą nulemia viršutinis sluoksnis.
Kokios spalvos akys gali būti?
Iš viso yra 6 pagrindinės akių spalvų kategorijos, kiekviena iš jų gali būti nuo itin šviesios iki pačios tamsiausios:
- Gintaro;
- Žalia;
- Mėlyna;
- Rusvai žalia (lazdyno, angl. hazel);
- Pilka;
- Ruda. Tai labiausiai pasaulyje paplitusi akių spalva.
Mėlyno, žalio ar lazdyno atspalvių akys turi tik truputį rudo pigmento, tad šiuo atveju jis nėra dominuojantis, šie atspalviai vis dar „pramuša“ rudą.
Žalios akys gali virsti lazdyno atspalvio, lazdyno – rudomis, tačiau, pavyzdžiui, rudos akys niekada nevirs mėlynomis.
Taigi, jei kūdikis gimė rudomis akimis, galima sakyti, kad ruda akių spalva – nuolatinė. Visos kitos akių spalvos gali būti laikomos ir vadinamos pereinamosiomis, laikinomis, nes kūdikiui augant jo akių spalva gali pasikeisti.
Kokios spalvos akimis gimsta kūdikiai ir kodėl jų akys dažnai atrodo mėlynos?
Jei akių spalvą nulemia melanino kiekis rainelėje, kodėl atrodo, kad didelės dalies naujagimių akys yra mėlynos, o po kelių savaičių ar mėnesių pasikeičia?
Naujagimiui gimus, rainelėje daugėti pigmento pradeda tik palaipsniui, o melsva ir pilka spalvos yra bazinės (lyg baltas popieriaus lapas, ant kurio vėliau nupiešiamas tam tikras piešinys).
Paprastai tariant, gimimo metu melaninas dar nėra visiškai „nusėdęs“ akyse, rainelėje melanino gamyba pradedama tik tada, kai kūdikio akis veikia šviesa. Kai akių rainelė galiausiai prisipildo melanino, akys ir įgyja tikrąją spalvą. Tam prireikia maždaug 6–9 mėn.
Ar kūdikio akių spalva pasikeis ir kada tai gali nutikti?
Statistikos duomenimis, keičiasi maždaug 10–20 proc. kūdikių akių spalva.
Labai retais atvejais akių atspalvis dar gali pasikeisti per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Iki 10 proc. žmonių akių spalva keičiasi ir jau sulaukus pilnametystės.
Kokia bus kūdikio akių spalva?
Kadangi žmogaus akių spalvą lemia nemažai skirtingų genų, tiksliai numatyti kūdikio akių spalvą vien pažvelgus į jo arba jo tėvų akis gali būti sudėtinga.
Vaikas iš tėvų paveldi skirtingus, dominuojančius arba recesyvinius geno variantus, kurie nulemia vieną ar kitą akių spalvą, priklausomai nuo tarpusavio sąveikos. Pavyzdžiui, rudos akys visuomet dominuoja prieš mėlynas.
Nepaisant to, rudaakiams tėvams gali gimti mėlynakis vaikas. Taip nutinka, jeigu patys tėvai turi tiek rudą, tiek ir mėlyną akių spalvą lemiančius geno variantus.