Mano vyras – mamytės sūnelis
“Už ko aš ištekėjau? Mano vyro mama meistriškai valdo savo sūnelį, lyg jis būtų dar visai mažas vaikas. Ji kreipiasi į jį dėl menkiausių smulkmenų, skambinėja vėlai vakarais, leidžia sau rėkti, jei jis bent pabando prieštarauti ir blogiausia, kad drįsta iš jo reikalauti įvairiausių dalykų, tarsi mano vyras būtų jos pavaldinys ir gyventų tik dėl jos, neturėdamas savo asmeninio gyvenimo. Tai kambarį suremontuoti, tai lemputes pakeisti, tai atvažiuoti patikrinti skaitliukų... lyg pati šio darbo negalėtų pasidaryti. Visi mūsų bendri planai žlunga, nes mamytė netikėtai praneša pagaminusi sūneliui cepelinų arba iškepusi pyragą ir jis privalo atvykti, juk ji tik dėl jo stengėsi. O tik pabandyk neatvykti.. Žiūrėk, jau jai ir su sveikata problemų netikėtai atsirado”.
Štai taip... Ir kiek daug moterų patenka į panašias situacijas! Pakanka mamytei sukomanduoti “greičiau” ir sūnelis jau lekia pas ją. O žmona eilinį kartą iš nuostabaus net žodžio pratarti negali ir klausia pati savęs: “Kodėl šis suaugęs vyras nors kartą nesugeba pasakyti “ne”? Kodėl ši moteris sugeba taip įtakoti suaugusį vyrą? Kokiu būdu atitraukti mamytės dėmesį nuo suaugusio sūnelio, kad abu galėtų gyventi savo gyvenimus?” Ir nepriklausomai nuo to, ką moterys šneka ir apie ką galvoja – visos jaučia, kad dėl kažkokių priežasčių jos nesugeba konkuruoti su kita moterimi – vyro mama.
O žinai kas yra blogiausia? Kad tos pačios moterys prigalvoja daugybę priežasčių ir pateisinimų, kodėl jų vyrai vis dar įsikabinę mamos sijono. O tiesa tik viena: jie tokie, nes pačios moterys jiems leido tokiais būti.
Nori žinoti, kodėl vyras šoka iš lovos, kurioje tu guli, vos tik sulaukęs eilinio motinos skambučio? Todėl, kad mamytė nustatė tam tikras taisykles ir reikalavimus, o tu pati to padaryti nesugebėjai. Štai tau ir pasekmės.
Vyras, kuris tave myli, bus vyru, kurio tau reikia. Žinoma, tik tuo atveju, jei sugebėsi nustatyti tam tikrus standartus, kurie santykius pakreips reikiama linkme. Suprask, kai niekas nenurodinėja ir nieko nereikalauja – nėra tikslo stengtis. Na, kam gi pyktis su mama, jei galima jai paklusti? Juk žmona tam neprieštarauja...
O jei tu pati nesugebi aiškiai suformuluoti savo poreikių ir nustatyti taisyklių, tuomet atspėk, kieno taisyklėmis jis vadovausis? Žinoma, kad savo motinos. Ji buvo pirmoji moteris, kuri aiškiai nustatė, su kuo ji taikysis ir su kuo ne. Jei mamytė liepė jam nusiplauti rankas prieš maistą, grįžti namo dar nesutemus, lankyti šeštadieninę mokyklą, ginti savo sesę ir visuomet klausyti savo mamos... Kaip vyras elgsis? Atspėjai: jis vykdys tai, ko nori mama, nes tai būdas išvengti galimų pasekmių. Reikia suprasti, kad taip jis gyveno visą savo gyvenimą, todėl toks elgesys jam yra įprastas ir nekeliantis jokios nuostabos. Jam nei karto neteko pasipriešinti ir nutraukti tą bambagyslę ir jis to nepadarys tol, kol jam nereikės rinktis tarp vieno ir kito: tavų ir mamos taisyklių.
Kokios tos taisyklės? Labai paprastos ir jų tikrai nėra daug:
- Jis turi tave gerbti;
- Tu ir vaikai jam turi būti pirmoje vietoje;
- Jis turi parodyti visiems aplinkiniams, kad jie taip pat turi gerbti jūsų santykius ir tave pačią.
Jei seniau niekuomet nenustatinėjai jokių taisyklių, o tavo brangiausiojo mama niekuomet nenukrypdavo nuo savųjų, neturėtum stebėtis, kad jis ramia širdimi gali palikti tave lovoje ir lėkti pas mamytę valgyti karšto pyrago. Esmė ne tame, kad ji tampo tavo vyrą už virvelių. Esmė tame, kad tu nepasistengei tų virvelių perimti į savas rankas. Mes, moterys, dažnai darome vieną klaidą: tikimės, kad vyrai mus supras iš nepatenkintos veido išraiškos, ironijos ar paprasčiausio nekalbėjimo. Bet jie minčių neskaito. Jei esi nepatenkinta, turėtum būtent taip ir pasakyti. Aiškiai ir suprantamai.
Kodėl moterys metų metais tyli ir kenčia tokį vyro elgesį? Dažniausiai dėl to, kad bijo būti paliktos, bijo, kad stojusius tarp vyro ir jo motinos, liks antroje vietoje, nes brangiausiasis pasirinks mamą. Ir vis dėl to, kiekviena moteris turėtų suprasti, kad mylintis vyras padarys viską, kad ji būtų laiminga, vadinasi jis sugebės išlaviruoti tarp tavo ir jo mamos reikalavimų bei poreikių.
Aiškiai leisk vyrui suprasti, kad tu neketini konkuruoti su jo motina: ji keitė jo sauskelnes, gali pagaminti jo mėgstamiausius patiekalus, ji pažįsta jį ilgiau nei tu ar bet kas kitas. Jo venose teka motinos kraujas. Jeigu vyras myli savo mamą ir jų santykiai puikūs, tau nepavyks tarp jų atsistoti, todėl net neverta bandyti tą daryti. Na, o jei vyrui jo motina nėra tokia jau mylima ir svarbi, tuomet turėtum gerai pagalvoti, ar tai tikrai tas vyras, su kuriuo tu norėtum gyventi? Juk mama kiekvienam žmogui turėtų būti brangiausias žmogus.
Tačiau tu, be abejonės, gali susigyventi su savo vyru ir jo motina, pasinaudodama savo galiomis nustatyti tam tikras normas, kurios būtinos jūsų santykiuose ir kontroliuodama tai, ką tu tikrai gali kontroliuoti. Vietoje to, kad viena paniurusi gulėtum lovoje, kai jis išeina pakviestas mamytės, turėtum pasakyti kažką panašaus į tai: “Klausyk, aš žinau, kad tu myli savo mamą ir padarysi dėl jos viską, tačiau man nepriimtina, kad tu palieki mane ir mažylius vienus tam, kad padėtum mamai, kai ji gali puikiai apsieiti ir be tavo pagalbos. Jei tu ketini eiti pas mamą tokiu metu, tuomet pasilik ten nakvoti”.
Ir šie žodžiai neturi būti persmelkti pykčiu. Tai tiesiog paprasta tavo išsakyta nuomonė, nustatanti tam tikras santykių normas. Jei tu rėksi ir tokiu būdu reikši savo nepasitenkinimą, jam gali kilti noras pasipriešinti, tuo tarpu jei ramiai išdėstysi savo nuomonę, gerbdamas tave jis turės paskambinti savo mamai, ir pasakyti, kad šiandien atvažiuoti negali, todėl užsuks pas ją rytoj prieš arba po darbo. Jo mamai tai gali nelabai patikti, tačiau tau dėl to rūpintis nereikėtų. Nors tu ir negali kontroliuoti jos jausmų ir vyro veiksmų, tačiau tavo pačios jausmai ir norai yra tik tavo valioje.
Žinoma, lengviausiai problema išsispręstų jei savo poziciją parodytum jau pačioje santykių pradžioje, tačiau ir vėliau viską galima ištaisyti. Žinoma, ne per vieną dieną. Turi paaiškinti vyrui, kad tu ne tik neketini konkuruoti su jo motina, bet ir nesiruoši stovėti tarp jų. Tai jo, o ne tavo pareiga leisti mamai suprasti, kad:
- jo žmonos poreikiai neturi visuomet būti nustumti į antrą vietą;
- motina turi gerbti vyro asmeninį gyvenimą ir visos šeimos poreikius;
- motina neturi reikalauti, kad sūnus atsisakytų savo interesų vardan jos.
Ir neturėtum jaudintis, kad vyras nesupras. Nė vienam normaliam, suaugusiam vyrui motinos nereikia daugiau nei žmonos. Taip, mama gali visą gyvenimą likti pačiu brangiausiu žmogumi, tačiau tai yra kitokia meilė, nei juntama žmonai. Taigi viskas, ką turi padaryti – tai pradėti kalbėti.
Nesinori pripažinti, bet mūsų dienomis yra nemažai vadinamųjų „mamyčiukų“ – vyrų, kurių gyvenimą valdo motina. Užtenka jai piršteliu pamoti, ir sūnelis paklusniai vykdo visus jos nurodymus, meta pradėtus darbus ir, palikęs žmoną, skuba jai į pagalbą. Jeigu tau teko „laimė“ ištekėti už tokio, tavęs tikriausiai nepaguos faktas, kad su panašia situacija kasdien taikstosi daugybė nelaimingų moterų.
Kodėl suaugęs vyras nesugeba pasakyti „ne“? Kodėl motina net ir vedusiam sūnui daro tokią stiprią įtaką? Į šiuos klausimus daugelis ieško atsakymų ir, kas blogiausia, tos pačios moterys prigalvoja begales priežasčių ir pateisinimų, kodėl jų vyrai vis dar įsikabinę mamos sijono. O tiesa viena: jie tokie, nes pačios moterys jiems leido tokiais būti.
Ar nori sužinoti, kodėl jis šoka iš jūsų lovos, vos tik sulaukia eilinio motinos skambučio? Mamytė nustatė tam tikras taisykles ir reikalavimus, o tu, deja, nesugebėjai, todėl dabar kenti pasekmes.
Jeigu vyras tave myli, jis bus šalia, kai tau to reikia. Nustatyk šiokius tokius standartus, pakreipsiančius santykius reikiama linkme. Suprask: kai niekas nenurodinėja ir nieko nereikalauja – nėra tikslo stengtis. Kam gi pyktis su mama, jei galima jai paklusti? Juk žmona tam neprieštarauja...
Klausimas: jei tu pati nesugebi aiškiai suformuluoti savo poreikių ir nustatyti taisyklių, kieno taisyklėmis jis vadovausis? Žinoma, kad savo motinos. Juk ji pirmoji aiškiai nustatė, su kuo ji taikysis ir su kuo ne. Jeigu jinai liepė jam nusiplauti rankas prieš maistą, grįžti namo dar nesutemus, lankyti šeštadieninę mokyklą, ginti savo sesę ir visuomet klausytis mamos, jis elgsis taip, kaip nori ji. Suprask, kad tai jam įprasta, taip jis gyveno visą savo gyvenimą. Jam nei karto neteko pasipriešinti ir jis to nepadarys tol, kol jam nereikės rinktis tarp tavų ir jo mamos taisyklių.
Kokios tos taisyklės? Labai paprastos ir jų tikrai nėra daug:
- Jis turi tave gerbti;
- Tu ir vaikai jam turi būti pirmoje vietoje;
- Jis turi parodyti aplinkiniams, kad jie taip pat turi gerbti tave ir jūsų santykius.
Jei seniau niekuomet nenustatinėjai jokių taisyklių, o tavo brangiausiojo mama niekuomet nenukrypdavo nuo savųjų, neturėtum stebėtis, kad jis ramia širdimi gali palikti tave lovoje ir išlėkti valgyti karšto pyrago. Tiesiog tu neperimi vadelių į savo rankas. Mes, moterys, dažnai darome klaidą: tikimės, kad vyrai mus supras iš veido išraiškos, ironijos gaidelės ar tylos. Bet jie minčių neskaito. Jei esi nepatenkinta, turėtum tai pasakyti aiškiai ir suprantamai.
Kodėl moterys metų metais tyli ir kenčia tokį vyro elgesį? Dažniausiai dėl to, kad bijo vienatvės, bijo pralaimėti, likti antroje vietoje. Ir vis dėl to, kiekviena turėtų suprasti, kad mylintis vyras padarys viską, kad ji būtų laiminga, vadinasi, jis sugebės išlaviruoti tarp tavo ir jo mamos reikalavimų bei poreikių.
Aiškiai leisk jam suprasti, kad tu ir jo moma – ne konkurentės. Ji keitė jo sauskelnes, gali pagaminti jo mėgstamiausius patiekalus, ji pažįsta jį ilgiau nei tu ar bet kas kitas. Jo venose teka motinos kraujas. Jeigu vyras myli savo mamą ir jų santykiai puikūs, tau nepavyks tarp jų atsistoti. Ir nereikia. Juk iš tiesų – ko vertas savo motinos negerbiantis vyras?
Žinoma, geriausia rasti „aukso viduriuką“: susigyventi su vyru ir jo motina, nustatyti tam tikras jūsų santykiuose būtinas normas. Tik nereikia perlenkti lazdos. Užuot lovoje bambėjusi, kad vėl lieki viena, geriau pasakyk ką nors panašaus: „Žinau, kad myli savo mamą ir padarysi dėl jos viską, tačiau man nepriimtina, kad palieki mane ir mažylius vienus tam, kad jai padėtum, jeigu ji ir pati puikiausiai gali su tuo susidoroti. Jei ketini eiti pas ją tokiu metu, tuomet ten ir nakvok.“
Šie žodžiai neturi būti persmelkti pykčio. Jei rėksi ir taip reikši nepasitenkinimą, provokuosi konfliktą, o jei ramiai išdėstysi savo nuomonę, gerbdamas tave jis turės paskambinti savo mamai, ir pasakyti, kad šiandien atvažiuoti negali, todėl užsuks pas ją rytoj – prieš arba po darbo. Jo mamai tai gali nelabai patikti, tačiau tau dėl to rūpintis nereikėtų.
Žinoma, lengviausiai problema išsispręstų, jei savo poziciją parodytum jau santykių pradžioje, tačiau net ir vėliau ne viskas prarasta. Turi paaiškinti vyrui, kad tu nė tik neketini konkuruoti su jo motina, tačiau ir nestovėk tarp jų. Tai jo, o ne tavo pareiga leisti mamai suprasti, kad:
- jo žmonos poreikiai neturi visuomet būti nustumti į antrą vietą;
- motina turi gerbti vyro asmeninį gyvenimą ir jo šeimos poreikius;
- motina neturi reikalauti, jog sūnus dėl jos atsisakys savo interesų.
Nesijaudink, kad vyras nesupras. Normalu, kad mama gali visą gyvenimą likti pačiu brangiausiu žmogumi, tačiau jai juntama meilė yra kitokia, nei ta, kurią jis jaučia žmonai. Viskas, ką turi padaryti – tai pradėti kalbėti.