5 vaistažolės, kurių dar galite prisirinkti rugpjūčio pabaigoje

Vasara eina į pabaigą, tačiau vaistažolių sezonas dar tikrai nesibaigė. Rugpjūčio pabaigoje pievose, soduose ir daržuose vis dar galima rasti augalų, kurių atsargų verta pasiruošti šaltesniam metų laikui. Čiobreliai, mėtos, medetkos – tik dalis pažįstamų augalų, kuriuos lietuviai nuo seno rinko ir džiovino arbatoms bei kitoms reikmėms. Lietuvoje tarp dažniausiai tradiciškai renkamų vaistinių augalų minimi būtent čiobreliai, mėtos, ramunėlės, medetkos ir kiti gerai pažįstami augalai.

Svarbu nepamiršti, kad augalų vegetacija kiekvienais metais ir skirtingose Lietuvos vietose gali skirtis. Rinkite tik tuos augalus, kuriuos tikrai mokate atpažinti, ir neimkite jų nuo intensyviai purškiamų laukų, pakelių ar kitų užterštų vietų.

1. Čiobreliai

Kvapnūs čiobreliai – viena iš klasikinių lietuviškos vaistažolių lentynos žolelių. Tradiciškai jie naudojami arbatoms, taip pat puikiai tinka kaip prieskonis įvairiems patiekalams. Čiobreliai yra tarp dažniausiai Lietuvoje vartojamų vaistinių ir prieskoninių augalų.

Renkama antžeminė augalo dalis. Jei rugpjūčio pabaigoje čiobreliai jūsų vietovėje dar tinkami rinkti, kirpkite juos žirklėmis, o ne raukite su šaknimis.

Parsineštas šakeles paskleiskite plonu sluoksniu sausoje, gerai vėdinamoje ir nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje.

2. Mėtos

Jeigu mėtos sode jau baigia užkariauti visą lysvę, dalį jų galima pasiruošti žiemai.

Džiovinimui tinka sveiki, ligų ar kenkėjų nepažeisti lapai ir stiebų viršūnėlės. Mėtas galima surišti nedideliais ryšulėliais arba paskleisti plonu sluoksniu.

Svarbiausia jų nekaitinti saulėje. Lėtai džiovinamos pavėsyje ir gerai vėdinamoje vietoje mėtos geriau išsaugo savo būdingą aromatą.

Pipirmėtė yra viena dažniausiai Lietuvoje vartojamų vaistažolių, ypač populiari arbatų pavidalu.

3. Medetkos

Ryškiai oranžinės ir geltonos medetkos daugelyje darželių žydi iki pat rudens, todėl rugpjūčio pabaigoje jų sezonas dar nebūtinai pasibaigęs.

Renkami medetkų žiedai. Geriausia rinktis visiškai prasiskleidusius, sveikus žiedus ir juos džiovinti paskleidus plonu sluoksniu.

Medetka Lietuvoje nuo seno vertinama kaip vaistinis augalas, o naudojama žaliava yra būtent jos žiedai. Jie tradiciškai naudojami užpilams bei įvairioms išorinėms priemonėms.

Beje, medetkos gali praversti ne tik vaistažolių lentynoje – jų žiedlapiai naudojami ir maistui, pavyzdžiui, patiekalams puošti ar suteikti spalvos.

4. Kraujažolės

Baltus smulkių žiedelių skėčius primenantys kraujažolių žiedynai vasaros pabaigoje vis dar dažnai matomi pievose ir pakelėse.

Tačiau rinkti jų prie pat kelių nereikėtų – vaistažolėms geriau ieškoti švarių, nuo intensyvaus eismo ir taršos nutolusių vietų.

Paprastoji kraujažolė – taip pat seniai Lietuvoje naudojamas vaistinis augalas. Etnofarmaciniuose tyrimuose ji minima tarp gyventojų vartojamų vaistinių augalų.

Jeigu kraujažoles renkate patys, ypač svarbu būti tikriems dėl augalo atpažinimo.

5. Melisos

Dar viena vaistažolė, kurios rugpjūčio pabaigoje verta pasižvalgyti savo darže – melisa.

Jos kvapas primena citriną, todėl išdžiovinti lapai puikiai tinka kvapniems žolelių mišiniams. Melisos taip pat patenka tarp Lietuvoje tradiciškai auginamų ir vartojamų vaistinių augalų.

Rinkite sveikus lapus ir minkštas viršutines augalo dalis. Džiovinkite pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje ir nelaikykite storomis krūvomis.

Kaip tinkamai išdžiovinti vaistažoles?

Didžiausia klaida – parsinešti pilną krepšį žolelių, sukrauti jas į storą krūvą ir palikti.

Vaistažolėms džiūstant svarbi oro cirkuliacija. Per storai paskleista žaliava gali pradėti kaisti, keisti spalvą ar gesti. Be to, skirtingoms augalo dalims – žiedams, lapams, vaisiams ar šaknims – reikalingos nevienodos džiovinimo sąlygos.

Namuose nedidelį kiekį paprasčiausia:

1. perrinkti ir pašalinti pažeistas augalo dalis;
2. paskleisti plonu sluoksniu ant švaraus popieriaus, audinio ar tinklinio pagrindo;
3. laikyti sausoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ir gerai vėdinamoje vietoje;
4. džiovinamas žoleles reguliariai patikrinti ir pavartyti;
5. visiškai išdžiūvusias laikyti sausai, apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

Ne kiekviena „natūrali“ žolelė tinka kiekvienam

Vaistažoles verta vertinti ne tik kaip nekaltą arbatą. Jose yra biologiškai aktyvių medžiagų, todėl kai kurie augalai gali būti netinkami vaikams, nėščiosioms, žindančioms moterims, sergant tam tikromis ligomis ar vartojant vaistus.

Jei vaistažoles ketinama vartoti ne kaip įprastą maisto produktą, o dėl konkrečių sveikatos problemų, saugiausia dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju arba vaistininku. LSMU tyrimuose taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nemaža dalis liaudyje naudojamų augalinių žaliavų neturi moksliškai pagrįstų vartojimo rekomendacijų.

 

O svarbiausia taisyklė renkant laukinius augalus labai paprasta: jeigu abejojate, kas tai per augalas, jo nerinkite.