Bendras šlapimo tyrimas: kaip jį perskaityti? (4)

Gydytojas laiko buteliuką su šlapimu Guschenkova | Shutterstock.com

Visų laboratorinių tyrimų pagrindas – bendras kraujo tyrimas. Tačiau labai dažnai atliekamas ir dar vienas – tai šlapimo tyrimas.

Visų pirma jis padeda įvertinti, kaip funkcionuoja inkstai, šlapimo takai, šlaplė, lytiniai ir kiti organai. Tyrimas parodo, ar šlapime yra baltymų, eritrocitų, leukocitų, nitritų, gliukozės ir kt.

Tiriant šlapimą vertinama ne tik jo sudėtis, bet ir kvapas, spalva bei drumstumas. Jei žmogus vartoja daug skysčių, dažniausiai šlapimas būna šviesus, vos gelsvo atspalvio, o jei skysčių trūksta, šlapimas tampa gintarinio atspalvio.

Pagrindiniai šlapimo tyrimo privalumai: jis greitai atliekamas, visiškai neskausmingas bei informatyvus.

Kada rekomenduojama atlikti bendrąjį šlapimo tyrimą?

Bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama atlikti profilaktiškai bent kartą per metus, nes būtent jis gali padėti diagnozuoti tam tikras ligas, kurių simptomų pacientai nejaučia.

Reguliariai bendrąjį šlapimo tyrimą reikėtų atlikti asmenims, kurie patiria didesnę inkstų ligų riziką.

Taip pat šlapimo tyrimas atliekamas sergant peršalimo, virusinės kilmės ligomis, įtariant uždegimą.

Šlapimo tyrimas padeda įvertinti organizmo sistemų veiklą, todėl įprastai jis bent kelis kartus atliekamas ir nėštumo metu.

Jis gali parodyti, ar pacientas vartoja narkotikus ir ar serga lytiškai plintančiomis ligomis.

Kaip tinkamai pasiruošti ir paruošti šlapimą tyrimui?

Kelios esminės taisyklės:

  • Tyrimams tinkamiausias rytinis šlapimas.
  • Indas, į kurį surenkamas mėginys, turi būti visiškai švarus, sterilus.
  • Paprastai mėginys renkamas į specialų vaistinėje įsigytą indelį. Jo plauti ar kitaip apdoroti prieš surenkant šlapimą nereikia.
  • Prieš pasišlapinant reikėtų kruopščiai apiplauti lytinius organus po tekančio vandens srove. Negalima naudoti muilo, intymios higienos prausiklių ar pan.
  • Kūdikiams ant lytinių organų priklijuojamas specialus maišelis – šlapimo rinktuvas, po to užsegamos sauskelnės. Tiesa, tokiu būdu neįgudusiems tėvams surinkti šlapimą gali būti gana sudėtinga, tad kai kurie laikydami specialų indelį tiesiog laukia, kol mažylis pasišlapins.
  • Tyrimui tinka vidurinis šlapimas, t. y. reikia truputį pasišlapinti, o tyrimui mėginį rinkti tik po to.
  • Moterims nerekomenduojama mėginių šlapimo tyrimui rinkti mėnesinių metu ir 2–3 dienas po jų, nes rezultatai bus netikslūs.
  • Optimalus šlapimo kiekis tyrimui – 20–30 ml, minimalus – bent 10 ml.
  • Į laboratoriją šlapimo mėginį reikėtų pristatyti per 1 val. Jeigu per valandą nespėjate, dar iki poros valandų mėginį galima palaikyti šaldytuve.

Šlapimo tyrimų rezultatai: ką reiškia santrumpos?

SG – specifinis tankis, rodantis, kaip funkcionuoja inkstai. Jis parodo inkstų gebėjimą palaikyti vandens pusiausvyrą ir atlikti šalinimo funkciją. Norma – 1,010–1,025, tačiau rodiklis gali varijuoti: tai lemia paciento suvartotų skysčių kiekis, paros metas ir kt. Rodiklio reikšmė gali padidėti dėl dehidratacijos, viduriuojant vemiant ir kt., o mažesnė reikšmė rodo, kad inkstų veikla yra sutrikusi.

pH – rūgščių / šarmų santykis. Optimalus rodmuo – 5–7. Jei rodiklis padidėjęs, galima diagnozuoti lėtinį inkstų nepakankamumą, diabetą ir kitas ligas, dažnai padidėjęs pH rodo ir bakterinę infekciją.

ERY – eritrocitai. Norma – iki 5 μl. Eritrocitų kiekio padidėjimą lemia inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligos. Eritrocitų norma gali padidėti ir nudegus, vartojant tam tikrus medikamentus ir kitais atvejais.

LEU – leukocitai. Jų norma – iki 10 μl. Šlapime padidėjęs leukocitų kiekis gali rodyti šlapimtakių infekciją, įspėti apie vėžinius susirgimus, akmenligę ir kt.

PRO – baltymai. Norma – nuo 0 iki 0,3 g/l. Rodikliui padidėjus galima įtarti podagrą, inkstų ligas. Baltymų kiekis padidėja pakilus temperatūrai, dėl didelio fizinio ar emocinio krūvio. Specifinis baltymas parodo ir nėštumą.

GLU – gliukozės koncentracija. Įprastai šlapime gliukozės nėra, tad šis rodiklis rodo, kad asmuo serga inkstų ligomis, cukriniu diabetu ar netoleruoja gliukozės.

NIT – nitritai. Sveikame organizme nitritų neturėtų būti.

KET – ketonai. Ketonų šlapime atsiranda karščiuojant, netinkamai maitinantis, kai mityboje gausu riebalų, badaujant, vemiant, dėl paveldimų ligų.

BIL – bilirubinas. Šis rodiklis rodo kepenų veiklos sutrikimus, pažeidimus ir ligas, pavyzdžiui, geltą, virusų sukeltą hepatitą.

URB – uribilinogenas. Rodiklio norma – iki 3,4 μmol/l. Rodiklio padidėjimą gali lemti dažnas alkoholio vartojimas, kepenų ligos, venų trombozė ir kitos ligos.

Santrumpa neg reiškia „neigiama“ (tam tikro elemento nerasta), ± reiškia, kad rodiklis patenka į normas.

Susiję straipsniai

Gimdos abrazija: kodėl ir kaip ji atliekama?

Gimdos abrazija dažniausiai yra siejama su persileidimu arba abortu, tačiau iš tikrųjų procedūra dažniausiai atliekama visai kitais tikslais.

Gimdos kaklelio uždegimas

Nustatyta, kad gimdos kaklelio uždegimu bent kartą gyvenime yra sirgusios maždaug pusė moterų.

Padidėjęs hormono prolaktino lygis ir pastojimas

Prolaktino kiekio padidėjimas gali lemti nevaisingumą ir riboti galimybes susilaukti kūdikio. Ši būklė dar vadinama hiperprolaktinemija.

Naujausi komentarai

  1. User has not uploaded an avatar
    Adina prieš 1 m.

    Siandien pasidariau slapimo tyrima, ph8 skaiciau kad tai gali rodyti uzdegimas(leukocitai ir visa kita norma) gal kas susidurete?
    Pirmadieni skambinsiu gydytojai

  2. eivita999
    eivita999 prieš 1 m.

    Sveikos. Ar buvote radę leukocitų šlapime ir kokiomos normomis, ar nesikartojo?

  3. dovilose
    dovilose prieš 1 m.

    Pas mane rado 15. Po mėnesio ir vėl 15

  4. User has not uploaded an avatar
    Fautyna prieš 7 mėn.

    Sveiki padare man slapimo nuosedu mikroskopija ir rado Fosfatu turi buti 0 o pas mane3 . Ar tai labai blogai?