Blogi mažų vaikų įpročiai ir kaip su jais kovoti

Dvejų metukų mažylio neįmanoma nemylėti, tačiau kartais netgi šie angeliukai virsta tikrais velniūkščiais ir išveda iš kantrybės net „geležinių nervų“ tėvelius. Vis dėlto šiuose erzinančiuose atžalos įpročiuose nieko blogo nėra... Tai – natūralus mažų vaikų elgesys. Taip jie tikrina savo ribas ir galimybes, ir dažniausiai net nesuvokia, kad jų elgesys gali būti netinkamas.
 
Nosies krapštymas
 
Nosies krapštymas – vienas iš labiausiai tėvus erzinančių įpročių. Taip yra todėl, kad tai – socialiai nepriimtinas elgesys. Visgi tai  vienas ir dažniausiai pasireiškiančių vaikų ir suaugusiųjų įpročių.
 
Dažnai vaikai krapšto nosį todėl, kad nuobodžiauja arba patiria stresą, kiti vaikai tiesiog smalsauja: kas gi toje nosyje gyvena? Ypač dažnai nosį krapštinėja alergiški vaikai – jie tarsi nuolat jaučia, kad kažkas yra jų nosyje. Nosies krapštymas dar labiau sudirgina ertmę ir todėl ten formuojasi nauji dariniai. Taip susikuria nenutrūkstamas ratas.
 
Šis įprotis dažnai yra kraujavimo iš nosies priežastis, taip pat padidina peršalimo tikimybę. Krapštant nosį mikrobai gali keliauti nuo nešvarių rankų į nosį, iš nosies į akis (jei vaikas patrina akis) ir t. t.
 
Vis dėlto tereikia truputį palaukti, ir vaikas dažniausiai šio įpročio atsikrato pats. Išmokykite vaiką naudotis nosinaite ir reguliariai plauti rankas.
 
Piešimas ant įvairių paviršių
 
Jeigu jūsų atžala mėgsta puošti sienų apmušalus visomis vaivorykštės spalvomis, nepastebėti to neišeis net ir tiems, kurie paprastai užmerkia akis ir „nemato“ savo vaikų išdaigų. Ypač, jeigu tai kartojasi labai dažnai. Jeigu jūs vakar išbarėt atžalą, kad ji išpaišė svetainę mėlynais flomasteriais, ji šiandien gali išpaišyti miegamąjį raudonais – jai tai bus visiškai skirtingi veiksmai, ir ji nesupras, kodėl pykstate vėl. Jums teks pasisemti kantrybės ir kartoti viską nesuskaičiuojamą daugybę kartų, kol vaikas galiausiai supras, kad piešti ant sienų negalima iš viso. Na, o iki tol teks griežtai kontroliuoti jaunąjį menininką ir jo piešimo priemones.
 
Nuolatinis kartojimas
 
Vienos ir tos pačios knygelės skaitymas, tos pačios dainelės klausymas ar filmuko žiūrėjimas – svarbi mokymosi dalis ankstyvame amžiuje. Būtent taip vaikas ima suvokti kalbos subtilybes ir mokosi pastebėti detales. Žiūrėkite į tai ne kaip į bereikšmį kartojimąsi, o kaip į mokymąsi ir bendravimą su vaiku. Kai jis paaugs, bus galima pasiūlyti paskaityti ką nors naujo.
 
Nekantrumas
 
Vaikai sukoncentruoti savo dėmesį išmoksta ne iš karto, o po truputį. Trejų metukų mažylis be problemų palauks, kol baigsite savo sakinį, tačiau prašyti jo palaukti 30 minučių – nerealu. Tai nereiškia, kad reikia mesti viską iš karto, kai tik vaikas ima reikalauti dėmesio – priešingu atveju jis manys, kad pasaulis sukasi tik aplink jį. Išmokykite jį pakentėti bent tol, kol baigsis pokalbis. O iki tol darykite tai, ką pradėjote.
 
Isterija
 
Kad išvengtumėte isterijos priepuolių, vaikas turi mokėti valdyti savo emocijų proveržius – o tai gana sudėtinga net ir penkiamečiui. Todėl nėra prasmės pykti dėl to, kad dvejų metukų atžala „rodo ragučius“ – ji tiesiog dar nemoka savęs kontroliuoti. Jums teks pasisemti kantrybės. Jeigu vaikas vidury parduotuvės griūna ant grindų, ima daužytis rankomis ir kojomis, reikalaudamas nupirkti žaislą, net negalvokite nusileisti – antraip tiesiog parodysite, kad isterija yra efektyvus būdas pasiekti tai, ko vaikas nori. Ir jis tuo būtinai pasinaudos. Užuot pykę pamėginkite „užjausti“: „Tu tikrai nori to žaislo? Žinoma, esi nusiminęs, kad jo nupirkti negalim, ir aš tai suprantu“.
 
Inkštimas
 
Beveik visi vaikai išgyvena šį periodą. Kartais labai sunku susilaikyti ir nereaguoti į vaiko inkštimą. Tačiau nesileiskite, kad atžala jumis manipuliuotų. Geriau pasakykite: „Gaila, tačiau aš nesuprantu, kai tu taip kalbi.“
 
Išrankumas maistui
 
Kai vaikui sueis pusantrų metukų, jums teks tuos pačius produktus siūlyti ne mažiau kaip 8-10 kartų, kol jis juos pripažins. Ir nepamirškite, kad, nepaisant visų jūsų pastangų, vis tiek bus tokių produktų, kurių pamėgti jūs nepriversite (net jeigu jie jums atrodo labai skanūs ir naudingi). Nepainiokite savo ir vaiko simpatijų bei antipatijų. Jeigu atžala kategoriškai atsisako valgyti brokolius, įdėkite į lėkštę kitų daržovių.
 
Piršto čiulpimas
 
Vaikai pradeda čiulpti savo nykštį ar kitą pirštą jau pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais. Mažam vaikui dideliame suaugusiųjų pasaulyje savas nykštys yra puikus saugumo objektas – jis visada šalia, kai prireikia. Čiulpimas – pirmasis vaiko instinktas, sukeliantis malonias asociacijas, nes yra susijęs su maitinimusi ir alkio numalšinimu. Dauguma kūdikių čiulpia savo nykštį, čiulptuką, minkštą žaislą ar paklodę, kai nori nusiraminti ar užmigti.
 
Per daug stiprios reakcijos
 
Jeigu jūsų sūnelio sunkvežimiukas kažkur dingo arba sudužo atžalos mėgstamas puodelis – gali kilti tikra audra (juk šie daiktai jūsų vaikui buvo labai svarbūs). Todėl pasistenkite, kad vaiko susierzinimas jūsų nepasiektų. Jūs neturite šaukti ant nusiminusio ir šaukiančio vaiko. Žinoma, pasakyti lengviau, negu padaryti, tačiau tai veikia, jeigu suprantate, kad vaikas nesistengia jūsų išvesti iš kantrybės, o tiesiog tokiu būdu reaguoja į stresą. Parodykite pavyzdį ir išlikite ramūs.
 
Kandžiojimasis
 
Vaikai nuo 18 iki 24 mėnesių amžiaus aktyviai viską kandžioja. Jiems labai įdomu, kas bus su žmonėmis, kuriems jie taip daro. Jeigu jis kanda ir paaugęs, šį klausimą būtina spręsti: ieškokite dirgiklių (tai gali būti alkis, nuovargis, dygstantys dantys), ir padarykite viską, kas įmanoma, iki tol, kol dantukai susmigs į kieno nors galūnę. Jeigu jūsų vaikas įkando kitam vaikui – būtinai juos išskirkite ir pasikalbėkite su „nukentėjusiojo“ tėvais. Paaiškinkite jiems, kad pasistengsite, jog tai daugiau nebepasikartotų. Jeigu to nepadarysite – kiti tėvai gali pasidaryti išvadą, kad jums visai nerūpi, kaip elgiasi jūsų atžala. Na, o vėliau darželyje tai gali tapti tikra problema.
 
Nusirenginėjimas
 
Savo kūno tyrinėjimas – normalus vaiko elgesys. Čia nėra jokių užslėptų motyvų. Na, o kad išvengtumėte nemalonių situacijų viešumoje, atsargiai priminkite, kad tokie privatūs veiksmai turėtų būti atliekami privačiose vietose.
 
Galvos daužymas, sukiojimas, viso kūno sūpavimas

Tokie įpročiai dar gali būti vadinami ritmiškais judesiais. Kai kurie vaikai prieš užmigdami nesustodami daužo galvą į kietą objektą, pavyzdžiui, lovelės kraštą. Tai gali trukti nuo keliolikos minučių iki kelių valandų. Toks įprotis atsiranda apie devintą mėnesį ir gali tęstis iki 2–3 metų. Dažnai tai sukelia daug  nerimo tėvams ar globėjams dėl galimos grėsmės vaikui susižeisti.

Taip pat vaikai ramina save sukiodami galvą – gulėdami ant nugaros nesustodami sukioja galvą iš vienos pusės į kitą. Kartais jie galvą sukioja taip stipriai, kad netgi nutrina plaukus pakaušyje. Kitas panašus elgesys – tai kūno supimas, kai vaikas sėdėdamas ar klūpėdamas ima ritmiškai judėti pirmyn ir atgal arba į šonus. Vaikai taip daro prieš užmigdami arba klausydamiesi muzikos.
 
Tokiais ritmiškais judesiais gana dažnai vaikai bando nusiraminti arba stimuliuoti save. Judėjimo ritmas padeda vaikui užmigti, taip pat atitraukti dėmesį nuo skausmo. Retais atvejais galvos daužymas gali tapti būdu atkreipti tėvų dėmesį.
 
Nors suaugusiesiems toks elgesys kelia daug nerimo, dažniausiai jis nėra pavojingas vaikui. Vaikai jaučia skausmą ir netranko taip stipriai, kad susižeistų. Įprastai vaikai patys liaujasi kartoję tokį elgesį, kai atranda kitų būdų nusiraminti. Retais atvejais galvos daužymas gali būti susijęs su raidos problemomis, šiuo atveju dažniausiai pastebimi ir kiti požymiai.