Globa ir įvaikinimas: panašumai ir skirtumai

fizkes | Shutterstock.com

Vaiko, likusio be tėvų globos, priėmimas į šeimą, rūpinimasis juo, jo poreikių tenkinimas, saugios aplinkos užtikinimas – labai kilnus ir būtinas. Vaiku rūpintis galima tiek jį globojant, tiek ir įvaikinant. 

Globa ir įvaikinimas suteikia galimybę dalytis meile bei namų šiluma su tais, kuriems to labiausiai reikia. Vaikams yra suteikiami namai, saugi aplinka, kurioje jie gali augti. Abiem atvejais tai yra rimtas įsipareigojimas, leidžiantis suvaidinti esminį vaidmenį vaiko gyvenime.

Kodėl vaikai patenka „į sistemą“ ir kaip jie parenkami

Vaikai į šią sistemą patenka dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai – tėvų priklausomybės, negebėjimas rūpintis vaikais, tėvų ligos ar netektys. Į galimų įvaikinti vaikų sąrašą yra įrašomi vaikai, kurių santykis su tėvais ar artimaisiais giminaičiais yra nutrūkęs.

Tiek globos, tiek įvaikinimo atveju šeima yra parenkama vaikui, o ne vaikas šeimai. Todėl galimybės pasirinkti globotinį ar įvaikį nėra. Išimtys yra taikomos tik tais atvejais, kai su vaiku jau yra susiformavęs artimas emocinis ryšys.

Ketinantys globoti ar įvaikinti asmenys turi atitikti panašius reikalavimus, kurie numatyti CK 3.269 str., išklausyti mokymus pagal GIMK programą. Tačiau esminiai skirtumai tarp globos ir įvaikinimo – įsipareigojimo trukmė ir įgyjamos teisės. Įvaikinimas yra baigtinis procesas. Įvaikinus vaiką yra sukuriami teisiniai vaiko ir įtėvių šeimos santykiai, kurie trunka visą gyvenimą.

Vaiko santykių su biologine šeima palaikymas

Globos atveju vaiko ryšiai su biologine šeima ar kitais šeimos nariais nenutrūksta, vaikas turi teisę palaikyti ryšius su biologine šeima ar artimaisiais, jeigu tai neprieštarauja jo interesams. Viena iš globėjo pareigų yra užtikrinti, kad būtų palaikomi ryšiai tarp vaiko ir jo biologinės šeimos.

Ar vaikas gali matytis su savo biologiniais tėvais, kaip dažnai jis gali matytis, kiek tai yra saugu vaikui ir kaip atitinka jo interesus, paprastai nustato VVTAĮT (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) prie SADM (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius arba teismas. Šiuo klausimu globėjams pagalbą gali teikti globos centras.

Susitikimai su vaiko biologine šeima gali vykti globos centro patalpose, prireikus, gali būti stebimi specialistų. O įvaikinimo atveju įtėviai turi teisę neatskleisti informacijos apie įvaikinimą, gali keisti vaiko vardą, pavardę. Santykiai su vaiko biologine šeima palaikomi tik tais atvejais, jeigu to nori įtėviai.

Vaiko teisės ir pareigos

Globos ir įvaikinimo atvejais vaiko įgyjamos teisės skiriasi. Globos atveju vaikas neįgyja paveldėjimo teisės į globėjų šeimos turtą, o įvaikintas vaikas turi tokias pat juridines teises, kaip ir biologinis vaikas. Jis įgyja paveldėjimo teisę į šeimos turtą taip pat, kaip ir biologiniai vaikai. Įvaikis turi ne tik visas teises, bet ir pareigas, kokias turi vaikai savo tėvams. Pavyzdžiui, jis įgyja teisę būti išlaikomas, kol mokosi, teisę į palikimą ar pareigą prižiūrėti tėvus senatvėje.

Globėjų ir įtėvių pareigos

Įtėviai įgyja visas pareigas, kokias turi biologinius vaikus auginančios šeimos, o vaiko globa juridiškai suvokiama kaip paslauga vaikui, netekusiam biologinių tėvų priežiūros. Taigi globėjas, atlikdamas savo pareigas, įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku, jo fiziniu, psichiniu vystymusi, jo sveikata ir ugdymu. Jis įsipareigoja bendrauti su VVTAĮT prie SADM teritorinio vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais ir globos centro darbuotojais bei netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiką.

Vis daugiau šeimų ryžtasi globoti ir įvaikinti

Visuomenėje vis daugiau kalbama apie globą ir įvaikinimą, dalijamasi gerosiomis patirtimis. Taip yra išsklaidomi vyraujantys mitai, žmonės gauna daugiau informacijos. Gera matyti ne tik visuomenės suaktyvėjimą šiuo klausimu, bet ir valstybės teikiamą dėmesį bei paramą.

Valstybės parama globėjams

Nuo 2022 m. planuojama gerokai padidinti išmokas globojamiems vaikams ir globėjams. Tai turėtų pagerinti ne tik globojamų vaikų sąlygas, bet ir paskatinti globoti apie tai svarstančius.

Šiuo metu globos laikotarpiu kiekvienam globojamam vaikui kas mėnesį skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (160 Eur) globos išmoka, globėjui – globos išmokos tikslinis priedas (160 Eur), pagalbos pinigai, kurių dydis skirtingose savivaldybėse skiriasi. Globojamam vaikui sulaukus pilnametystės skiriama 75 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė įsikūrimo išmoka.

Valstybės parama įtėviams

Šiuo metu valstybės paramą gali gauti ne tik globėjai, bet ir įtėviai. Įvaikinus vaiką, LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, įtėviai turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką (22 str.), tėvystės išmoką (19 str.). Šių išmokų dydis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų dydžio.

Įsivaikinus skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka, kas mėnesį mokama vaikui 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka (70 Eur), o vienam iš vaiko tėvų 24 mėn. nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos mokama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Be to, LR darbo kodekso nustatyta tvarka įtėviams priklauso tėvystės atostogos (133 str., 2 d.), vaiko priežiūros atostogos (134 str.).

globa ir įvaikinimas, įsivaikinimas, globoti ar įsivaikinti